Antanas Skyrius: "Ėjome į nežinią"

Beje, jis labai nustebo, sulaukęs "Vakarų ekspreso" dėmesio: "Per 22 metus niekas nei manęs, nei tuo metu spaustuvės vyriausiuoju inžinieriumi dirbusio Algirdo Apulskio, nei spaustuvės darbuotojų Reginos Rimkienės, Stasio Vištarto, Stefos Paplauskienės, Dmitrijaus Orlovo ir kitų neklausė, kaip mes sugebėjome atspausdinti laikraštį sausio tryliktąją, kai buvo sekmadienis", - sakė buvęs spaustuvininkas.

Pabučiavo žmoną ir marčią

Kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, per TV pamatę, radiją išgirdę, kas ir kaip įvyko, A. Skyrius taip pat užsivilko paltą, išeidamas pabučiavo žmoną ir marčią (sūnus tuomet buvo jūroje). "Išėjau į nežinią", - dabar sako jis.

Tuomet užsibarikadavusieji savivaldybėje ar maišų prisitempę Girulių TV bokšto gynėjai, o ir šiaip žmonės, besibūriuojantys aplink savivaldybę, miesto Tarybos pastatą Vilties gatvėje ar ties Girulių bokštu, tikrai nežinojo, kas jų laukia. A. Skyrius patraukė savivaldybės link.

Čia prie liepsnojančių laužų jis sutiko ir bendradarbį A. Apulskį. Su juo ir nusprendė eiti į tuomet vienintelio miesto laikraščio redakciją, gal kiek ir abejodami, kad ką ras. O redakcijoje jau budėjo žmonės, laukdami omonininkų atakos. Spaustuvininkų beldimas į duris labiausiai išgąsdino sargę Onutę, kuri neapleido savo pozicijų redakcijos pirmajame aukšte. Atbėgusi į redaktoriaus kabinetą perbalusi ir drebanti žemaičiuodama atraportavo: "Omonininka beldas, vo saka, kad spaustuvininka."

Ne mažiau sunerimę Antanas Stanevičius ir Saulius Jokužys leidosi tų omonininkų pasitikti... Grįžo juokdamiesi su spaustuvininkais, kurių tą naktį jau ieškojo.

Sprendimas - spausdinti

Taigi, labai greitai buvo priimtas sprendimas spausdinti laikraštį sekmadienį su aukų prie Vilniaus TV bokšto nuotraukomis, reportažais iš Klaipėdos žmonių saugojamų vietų. Juk dar ir Lenino skulptūra, apsupta sovietinės armijos tankečių, dabartinėje Atgimimo aikštėje tebestovėjo.

Spaustuvės direktoriui reikėjo surankioti darbininkus laikraščio formų gamybai, montavimui, fotorinkėjus, laikraščio spaudėjus. O pastarieji, netgi trys, Šilalėje gyveno.

"Su tokia papuvusia "Volga" po darbuotojų namus važinėjau", - prisiminė A. Skyrius.

Laikraštis buvo išleistas 6 000 egzempliorių tiražu. Spaustuvininkai su redakcijos darbuotojais juos ir išvežiojo objektus saugojusiems žmonėms.

Su kuo eini?

Paklaustas, ar nebijojo prosovietiškos organizacijos "Jedinstvo" išpuolių, dar visu tempu dirbusių KGB agentų keršto, A. Skyrius prisipažino, kad ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais reikėdavo apsispręsti - su kuo eini?

"Beje, "Jedinstvo" buvo nusprendusi leisti savo laikraštį rusų kalba. Šios organizacijos atstovai buvo atėję tartis dėl spausdinimo. Siūlė nemažus pinigus. Buvo tikrai sunkus metas, tie pinigai būtų labai pravertę algoms mokėti. Bet atsakiau", - pasakojo A. Skyrius. Beje, sulaukdavo ir skambučių, išgirsdavo grasinimų, jog su juo bus susidorota. Kas skambindavo, buvęs spaustuvininkas ir šiandien nežino.

Beje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, spaustuvė vis dar tebebuvo prižiūrima KGB žmogaus.

"Bet jis nebuvo piktybiškas, net perspėdavo, su kuo geriau neprasidėti. Nes spausdinti įvairias etiketes, leidinius atveždavo ir iš Rusijos ten jau suklestėjusios kriminalinės struktūros", - prisiminė A. Skyrius.

O 1991 m. sausio 13-osios įvykių eigą, kai ir spaustuvė įnešė savo indėlį, vainikavo beveik viso "Ryto" spaustuvės kolektyvo pasirašyta telegrama Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, kurioje pasmerkti sovietinės armijos veiksmai Lietuvoje, buvo raginama išsinešdinti visai armijai iš Lietuvos, nepamirštant kartu pasiimti ir jarmolavičių su burokevičiais.

VAIZDAI. Klaipėdiečiai spausdino ir kruvinų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto nuotraukas. Virgilijaus USINAVIČIAUS (ELTA) nuotr.