Antanas Bosas: "Ant mano elnių į Seimą nenujos"

"Žinoma, kam vadovautis dokumentais, jei galima tiesiog politikuoti ir laužti iš piršto nebūtas istorijas. Juk rinkimai artėja - reikia parodyti, kad kažką darai", - šitaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos Agnės Bilotaitės spėliojimus, esą žemės ūkio bendrovei "Aglaura" priklausančio elnyno teisėtumas gali kelti abejonių, vertina A. Bosas.

Verslininkas sako esantis visiškai ramus - bet kuri suinteresuota institucija esą gali kreiptis į jį ir susipažinti su krūva dokumentų, kuriuose užfiksuota visa su reikiamomis institucijomis suderinta elnyno veikla.

Prikėlė teritoriją naujam gyvenimui

"Idėja įkurti pajūryje elnyną užsikrėtėme nuo Vytauto Motiejūno, kuris buvo šios veiklos pradininkas Lietuvoje. Man ši mintis pasirodė labai graži. Norėjosi, kad ir pajūryje ganytųsi elniai ", - pradėjo pasakoti A. Bosas.

KARŠTINĖ. "Žinoma, kam vadovautis dokumentais, jei galima tiesiog politikuoti ir laužti iš piršto nebūtas istorijas. Juk rinkimai artėja - reikia parodyti, kad kažką darai", - politines peripetijas aiškina Antanas Bosas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

200 ha buvusio jūrinių taikinių šaudymo poligono teritoriją, esančią Karklės ir Šaipių kaimuose, A. Bosui priklausanti žemės ūkio bendrovė "Aglaura" išsinuomavo 1995 m. Tam pritarė tuometinė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija. Sutartyje buvo numatyta, kad "Aglaura" išnuomotuose plotuose išvalys šiukšlynus ir sutvarkys teritoriją, kurią pasitraukdami prišiukšlino rusų armijos daliniai.

Tam pritarė ir tuometinė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

"Manome, kad minimos žemės ūkio bendrovės veikla padės išsaugoti minimą teritoriją, plėtos pažintinį turizmą ir neturės neigiamos įtakos augmenijos išsaugojimui minėtoje teritorijoje", - rašoma tuometinės Klaipėdos rajono tarybos pirmininko Juozapo Paliako pasirašytame rašte.

Kaip ir reikalavo teisės aktai, 1996 m. žemės nuomos sutartis buvo pasirašyta su Klaipėdos rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

"Išnuomotoje teritorijoje buvo sunkiasvorių karinių mašinų šarvuočių stovėjimo aikštelė, kurią kareiviai paliko išvažinėtą giliais grioviais, nuniokotais želdiniais, didžiuliais plotais, pajuodusiais nuo dyzelinio kuro, užverstą metalo, statybinių medžiagų, buitinėmis atliekomis, senomis padangomis, įvairiomis kitomis šiukšlėmis", - šitaip 1995 m. teritorija, kurioje dabar įkurtas elnynas, apibūdinama Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos dokumentuose.

Speciali komisija įpareigojo bendrovę "Aglaura" iki 1996 m. gegužės 31 d. išvalyti ir sutvarkyti nuomojamame plote buvusią karinių mašinų stovėjimo aikštelę: išvežti šiukšles, išlyginti, išvažinėtą, išraustą 5 ha žemės sklypą.

A. Bosas puikiai prisimena, jog tam, kad teritorija būtų išvalyta, teko išvežti net 44 didžiulius sunkvežimius įvairių šiukšlių. Be to reikėjo teritoriją išlyginti ir atkurti želdinius. Visi šie darbai buvo atlikti bendrovės lėšomis.

Beje, kai buvo atlikti visi darbai, numatyti sutartyje, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas "Aglaurai" skyrė kone 25 tūkst. litų baudą už tai, kad nesuderinus to su Aplinkos apsaugos ministerija buvo suarta 5,1 ha natūralių pievų.

"Žodžiu, viena valdiška institucija įpareigojo atitinkamai sutvarkyti teritoriją, o kita už tai norėjo nubausti. Tačiau tuomet teisiniu keliu pavyko įrodyti, kad mes nepadarėme nieko neteisėto. Atvirkščiai - stengėmės atstatyti regioninio parko teritoriją", - prisiminė A. Bosas ir pateikė išlikusį 1995 m. birželio 12 d. oficialų dokumentą, kuriame parašyta, kad "Aglaura" turi sutvarkyti minėtą teritoriją.

Šį raštą pasirašė ne tik tuometinis aplinkos ministras, dabartinis Seimo narys Bronius Bradauskas, bet ir kitų svarbių institucijų atstovai, tarp kurių ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė. Jame pažymima, jog "Aglaura" Šaipių kraštovaizdžio ir Karklės botaninio draustinių teritorijose nori įrengti aptvarą elniams bei danieliams auginti.

"Iš principo neprieštaraujame, kad bendrovei "Aglaura" būtų išnuomota žemė", - rašoma įvairių institucijų atstovų pasirašytame rašte.

Taip pat yra išlikęs 2001 m. Pajūrio regioninio parko direkcijos raštas, kuriame vertinama elnyno veikla.

"Galima teigti, kad aptvaras ne tik nedaro žalos, bet yra naudingas išlaikant pajūrio pievas bei vykdant ekologinį visuomenės švietimą. Manome, kad ir ateityje yra tikslinga vykdyti tokią veiklą bei pratęsiant žemės nuomos sutartį į nuomojamas teritorijas įtraukiant daugiau miško plotų", - rašoma Pajūrio regioninio parko direkcijos tuometinio vadovo Arvydo Urbio pasirašytame rašte.

Leidime - daugybė gyvūnų rūšių

Didžioji dalis žemės, kur ganosi A. Boso elniai, priklauso jam ir jo šeimos nariams ir tik labai nedidelę dalį žemės jis nuomojasi iš gyventojų bei valstybės.

Kadangi Pajūrio regioniniame parke esančiose žemėse negalima vykdyti jokios žemės ūkio veiklos, gyventojams patogu, kad jiems patiems nereikia prižiūrėti ir šienauti pievų. O valstybei vien per praėjusius metus už žemės nuomą "Aglaura" sumokėjo per 31 tūkst. litų.

Paskutinė sutartis, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnuomojo bendrovei "Aglaura" kone 50 ha žemės elnyno teritorijoje, buvo pasirašyta 2005-aisiais 25-erių metų laikotarpiui.

2009 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pratęsė bendrovei neterminuotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Šiame leidime nurodoma, kad Karklės kaime gali būti įrengti šernų, stručių, stumbrų, dekoratyvinių paukščių, vilkų, lūšių, elnių voljerai ir nurodyti jų plotai. Taip pat leidžiama įrengti narvą meškai bei nurodoma, kad išorinio aptvaro aukštis gali siekti 3 metrus.

"Todėl dabartiniai suinteresuotų asmenų, kurie nori apjuodinti mano elnyną, svarstymai, kad tvora turėtų būti ne aukštesnė nei 1,5 metro, skamba ne tik nemokšiškai, bet ir juokingai. Tokio aukščio tvorelę peršoktų bet kuris elnio jauniklis", - šypsosi A. Bosas, rodydamas reikiamus dokumentus.

Taip pat leidime išvardintos visos gyvūnų rūšys, kurias galima auginti. Be jau paminėtų rūšių, kurioms gali būti įrengti voljerai, dar vardijami povai, fazanai, laukiniai kalakutai, juodosios gulbės, arkliai bei asilai. Taip pat nurodyta, kad laukinių gyvūnų laikymo tikslas - eksponavimas ir veisimas.

Mato, ką nori matyti

Kadangi elnyno pakraštyje buvo likusių sklypų, kuriems nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir jie nebuvo apskaityti, "Aglaura" kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkininkus, kad šie formalumai būtų sutvarkyti.

"Negalėjome tiesiog naudotis šia žeme ir nemokėti nuomos mokesčio", - tokį savo žingsnį paaiškino A. Bosas.

Kadangi Kretingos miškų urėdija atsisakė savo lėšomis atlikti Girkalių kadastro vietovėje esančių valstybės miškų, kurie patenka į nuomojamo aptvaro plotą, kadastrinius matavimus, juos už savo lėšas atliko "Aglaura". O kai 2010 m. buvo paskelbtas viešas konkursas šiems sklypams išsinuomoti - tai ir padarė.

"Išsinuomavome, tačiau kol kas jokios tvoros niekur netvėrėme, kaip dabar bandoma pateikti. Su ta tvora iš viso yra anekdotinė situacija. Jei kas nors būtų teikęsi pakelti užpakalį ir atvažiuoti pasižiūrėti, būtų pamatę, kad elnynas aptvertas dar 1996 metais ir tvora niekur nebuvo perkelta. Tiesiog palei kelią ši tvora buvo užaugusi krūmais, tačiau visai neseniai miškininkai tvarkė mišką ir iškirto dalį augmenijos - tad toje vietoje ir pasimatė tvora, kuri čia stovi jau seniausiai. Akivaizdu, kad ta tvora - senovinė. Tačiau kažkam patogu traktuoti, kad A. Bosas iš naujo tveria elnyną ir dar nelegaliai. Juokingi tokie politikavimai, ir tiek", - šypsosi A. Bosas ir tikisi, kad atsiras protingų žmonių, kurie, užuot kūrę nebūtas istorijas, pradės vadovautis teisėtais dokumentais.