Ant Naglio kalno - vandalų „apsireiškimas“

Šią savaitę senovės kuršių alkviete laikomo kalno aikštelėje pasirodė mįslingi vyrai su kastuvais, jie savavališkai ėmė kasti žemę ir betonuoti duobę, ruošdami ją postamentui statyti. Esą vienai moteriai prisisapnavęs Dievas liepęs ant saugomo archeologinio paminklo pastatyti Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. Tokį tikinčiosios savavališką elgesį griežtai pasmerkė ir Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios klebonas dr. Marius Venskus.

Kalne - kapinės

Legendomis apipintas Naglio kalnas yra apie 1 km į šiaurę nuo Palangos tilto nutolusi aukšta kopa, ji kartu su Birutės kalnu laikoma Palangos piliakalnio dalimi. Šis kalnas labiausiai pagarsėjo dėl nemarios legendos apie narsų kuršių karžygį Naglį ir jo žmoną Brukšvą. Ji neva ir supylusi amžinojo poilsio kapą (kalną) mūšyje su kryžiuočiais žuvusiam mylimajam, o greta priverkusi ištisą upelį.

Išties šis kalnas minimas istoriniuose šaltiniuose dar nuo 1425-ųjų kaip piliakalnis, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir ant jo pastatyti pilį. Vis dėlto iš tikrųjų tai buvusi senovinė baltų šventvietė. Kitaip nei ant Birutės kalno, šiame alkakalnyje nėra jokių statinių: jo aikštelėje įrengta tik laužavietė, o apačioje – akmenimis mūrytas aukuras, beje, sovietmečiu užpiltu betonu dubeniu.

Antano Žmuidzinavičiaus paveikslas. 1921 m.

Žuvėdų (švedų) kalnu vadinta alkvietė buvo ypač mėgstama tarpukariu. Šį legendinį kalną vienoje iš savo drobių yra nutapęs ir dailininkas Antanas Zmuidzinavičius.

Nelikęs kalnas ir be archeologų dėmesio. Jie nerado piliakalnio požymių, tačiau aptiko archajiškų kapaviečių. Esą kalne laidoti ir Anapilin iškeliavę nekrikštyti kūdikiai, skenduoliai, savižudžiai. Vis dėlto archeologiniai duomenys byloja, kad ši vieta buvusi viena iš svarbesnių pajūryje alkviečių, naudotų net ir po Žemaitijos krikšto. Kalną kasinėjo ir tarpukario bei ankstesnių laikų lobių ieškotojai. Mokslininkai tyrimų metu Naglio kalne yra radę židinių, liudijančių apie alkvietę, pėdsakų.

XVII amžiuje pajūrį vizitavę jėzuitai ant Naglio kalno radę jau kapines. Archeologinį paminklą tyrinėjęs prof. Vladas Žulkus teigė, kad senieji kapai buvę labai įdomūs, nes žmonės laidoti su baltams būdingomis tradicinėmis įkapėmis: odiniais žalvario sagutėmis puoštais dirželiais, peiliukais, segėmis, žiedais ant rankų. Iš viso buvo atkasti 32 XVI-XIX amžiaus kapai.

Dievo leidimas

Greta Naglio kalno pastatytas didelis medinis stogastulpis su lietuviškai ir rusiškai išraižyta informacija, kad čia buvęs alkakalnis ir kapinaitės. Nepaisant to, šią savaitę paveldosauginį objektą imta kasinėti be jokių derinimų ir leidimų.

Anot Palangos merijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Geriko, neleistinus darbus atliekančius asmenis ant alkakalnio pastebėjo pro šalį einanti buvusi savivaldybės valdininkė. „Ji labai nustebo, kad ant registruoto kultūros paveldo objekto vykdomi kasinėjimai, ir darbininkų paklausė, ką jie ten veikia. Buvo atsakyta, kad ruošiamas postamentas skulptūrai. Paaiškinus, kad tokiems darbams reikalingas specialus leidimas, darbus būtina suderinti su paveldosaugininkais, vienas žmogus numojo ranka ir atšovė, esą jam „leido Dievas“. Mes kreipėmės į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - LŽ sakė valdininkas.

Laiku pastebėjus nelegalius kasinėjimus ir postamento liejimą vandalai buvo sustabdyti. / Laisvūno Kavaliausko (KPD) nuotrauka

Pasak V. Geriko, kasinėtojams ir darbų užsakovui gresia sankcijos ne tik už vandalizmą, bet ir už Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. „Už tai gresia bauda nuo įspėjimo iki 2 tūkst. litų. Savavališkai statyti laikinus ar nuolatinius statinius draudžiama, o ten darbuotasi be jokių leidimų. Kiek supratome, buvo atvykę ne vietiniai žmonės“, - teigė jis.

Užsiminė apie sapną

Atskirą tyrimą pradėjo ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos regioninis padalinys, jo vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ atskleidė dar pikantiškesnes Naglio kalno kasinėjimų detales. „Liudytojai teigė, kad vienai ne Palangoje gyvenančiai moteriškei Dievas tariamai liepė ant Naglio kalno pastatyti Dievo Motinos skulptūrą. Nuvykę į vietą radome ten iškastą duobę ir jau supiltą betoninį postamentą. Tai - precedento neturintis atvejis“, - LŽ sakė jis.

L. Kavaliauskas priminė ir kitą istoriją, kai pernai vienas palangiškis Šilalės rajone nukirto ant piliakalnio stovintį kryžių ir viešai tuo pasigyrė. Už religinės nesantaikos kurstymą uostamiesčio prokurorai jam iškėlė baudžiamąją bylą. „O dabar buvusioje baltų alkvietėje norima neleistinai statyti krikščionišką objektą. Bet kokiu atveju tokius darbus reikia derinti su paveldosauga ir kitomis institucijomis. Nesame prieš tam tikrų meninių ar religinių akcentų pastatymą tokiose paminklinėse vietose, tačiau būtina elgtis civilizuotai. Dabar už savavališką archeologinio paminklo kasinėjimą gresia bauda nuo 500 iki 3 tūkst. litų“, - tikino jis.

Beje, prie Naglio kalno nepastatytas joks oficialus paveldosauginis ženklas. „Taip, kol kas jo nėra. Tačiau kitąmet visoje šalyje bus iš naujo oficialiai ženklinami visi piliakalniai, alkakalniai, kapinynai ir kiti paveldosaugos objektai“, - pabrėžė L. Kavaliauskas.

Naglio kalnas XX amžiaus pradžioje.

Kunigas kritikuoja

Sužinojęs apie religinės skulptūros ant Naglio kalno savavališką statymą, Palangos bažnyčios klebonas dr. M. Venskus negailėjo kritikos. „Gražu ir skatintina tęsti mūsų krikščioniškas tradicijas: statyti kryželius, koplytėles, skulptūras. Tokių daug yra pakelėse, įvairiose vietose. Tačiau ne savo žemėje, juolab – paveldosaugos objekte taip elgtis griežtai draudžiama. Nei krikščioniškų, nei kitų religijų atstovams negalima savavaliauti ir niokoti archeologinių, istorinių paminklų“, - LŽ sakė jis. Kunigas kvietė paisyti šalyje galiojančių įstatymų ir elgtis civilizuotai.

„Ir svetimoje, privačioje žemėje negalima statyti, ką sugalvojus. Kaip ir niekas neturi teisės kitiems šventų ženklų niekinti, nesvarbu, kokios religijos atstovams brangūs tai objektai. Na, o kad susapnavo Dievą ir jis liepė taip elgtis... Deja, vis dar yra paklydusių žmonių“, - nutęsė jis.