Ant kopos regi rašytojo skulptūrą

Šis rašytojas ir filosofas 1965 metais lankėsi Kuršių nerijoje, buvo jos sužavėtas ir į platųjį pasaulį paleido savo garsiąją frazę: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje.“

Meninė kompozicija pagal Antano Sutkaus kopose darytą rašytojo nuotrauką būtų kuriama rėmėjų lėšomis, bet tokiai idėjai dar turės pritarti politikai, neringiškiai bei aplinkosaugininkai. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė bronzinio kūrinio atsiradimą ant saugomos kopos vertina gana skeptiškai.

Stilizuotas žmogus būtų atsigręžęs į jūrą, nuo kurios nuolat pučia vėjai. Visas tarsi apsinešęs smėliu, toks „Smėlio žmogus“.

Prieš vėją

J.-P. Sartre'as (1905–1980 m.) – prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas, vienas garsiausių XX amžiaus egzistencialistų. 1964 metais jis tapo Nobelio literatūrinės premijos laureatu, tačiau šio apdovanojimo atsisakė.

Sovietiniais laikais, 1965 metais, kūrėjas lankėsi Lietuvoje ir pirmiausia buvo nuvykęs į Kuršių neriją, Nidą, vaikščiojo po baltąsias kopas. Tenykštė gamta svečią tiesiog pribloškė. Stovėdamas ant Parnidžio kopos rašytojas ištarė: „Pirmą kartą debesys man po kojomis.“ Kelionė į Lietuvos pajūrį įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių nerijoje“. Ją prancūzų skulptorė Roseline Granet panaudojo kaip modelį J.-P. Sartre'o skulptūrai, kuri stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje.

Būtent šį motyvą siūloma panaudoti ir įamžinant rašytojo apsilankymą Nidoje. Klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas jau yra sukūręs ir preliminarius maketus. „Skulptūrinės kompozicijos pavadinimas galėtų būti „Prieš vėją“ ir galėtų reikšti daugiau nei vien filosofo apsilankymą kopose. J.-P. Sartre'as viešėjo sovietmečiu, savotišku ledynmečiu, kai buvome atskirti nuo išorinio pasaulio, uždaryti tarsi indėnai rezervate. Tokio Europos kūrėjo, mąstytojo apsilankymas Nidoje buvo netikėtas, ypatingas. A. Sutkaus pagauta akimirka, kai rašytojas eina prieš vėją, kovoja su juo, smėliu, reiškia ir pasipriešinimą sistemai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė skulptorius.

K. Pūdymas pridūrė, kad kūrinys būtų stilizuotas, kiek įmanoma labiau priderintas prie aplinkos. „Tai nebūtų natūralistinė skulptūra. Siūlome ją pastatyti į vakarus nuo saulės laikrodžio, prie suoliukų, ant kurių atsisėdus atsiveria nuostabūs vaizdai. Stilizuotas žmogus būtų atsigręžęs į jūrą, nuo kurios nuolat pučia vėjai. Visas tarsi apsinešęs smėliu, toks „Smėlio žmogus“. Jeigu viskas vyks sklandžiai, kūrinį norėtume atidengti kitų metų liepą“, – pasakojo menininkas.

Įžvelgė paralelių

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kol kas konkrečių sprendimų nėra. „Mintis įamžinti J.-P. Sartre'o apsilankymą brendo seniai. Juk toks meninis akcentas gali garsinti Kuršių neriją labiau nei atvirukai įvairiose tarptautinėse turizmo parodose. Ir su Prancūzijos ambasada Lietuvoje kalbėsime, ką diplomatai mano apie mūsų siekį. Vykdytume ir rėmėjų paiešką. „Smėlio žmogus“ stovėtų šalia keliuko, vedančio į saulės laikrodžio aikštelę. Meninis akcentas tikrai neturėtų darkyti vaizdo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikas.

Paklaustas, ar nebūtų tikslingiau paskelbti viešą idėjos konkursą, D. Jasaitis tam paprieštaravo. „Vilniaus Lukiškių aikštės atveju pamatėme, kuo baigiasi tie konkursai... Dabar iniciatyva priklauso K. Pūdymui, tad jo pasiūlymą ir svarstysime. Jeigu bus kitų – taip pat. Juk nekalbame apie ką nors gigantiško, o vien apie estetišką akcentą“, – pabrėžė jis.

Nuo Parnidžio kopos, ant kurios norima įamžinti Jeaną-Paulį Sartre'ą, atsiveria ypatingi vaizdai. / Deniso Nikitenkos nuotrauka.

Neringos tarybos narys Narūnas Lendraitis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad J.-P. Sartre'o filosofinė linija (egzistencializmas) labai tinka Kuršių nerijai. „Svarstau, kad ateityje Nidoje galėtų būti organizuojami ir filosofų forumai, festivaliai. Rašytojo gvildentos temos – labai artimos mūsų kraštui, kur būtis ir nebūtis, buities grimasos lydėjo žmones kiekviename žingsnyje. Nuolat kildavo grėsmė, kad smėlis užpustys tavo trobą, kaimą, žvejų žmonos nuolat išgyvendavo, ar šeimos maitintojai sugrįš iš Kuršių marių. Tad čia galima įžvelgti nemažai paralelių tarp Kuršių nerijos istorijos ir J.-P. Sartre'o filosofijos“, – mintimis dalijosi Nidos politikas. Jo nuomone, Neringa privalo išnaudoti visus turimus kozirius pusiasaliui garsinti pasaulyje. „J.-P. Sartre'as buvo labai ryškus intelektualų pasaulio, vakarietiškos kultūros simbolis, pasaulinio masto kūrėjas. Štai tokią asmenybę pribloškė Kuršių nerijos vaizdai. Žinoma, jo įamžinimas neturėtų įskelti pleišto, virsti aistrų židiniu, todėl reikės viską apgalvoti, suderinti su atsakingomis institucijomis, sužinoti neringiškių nuomonę“, – teigė N. Lendraitis.

Diskusijų netrūks

Idėja Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje ant kopos pastatyti skulptūrą ne itin sužavėjo KNNP vadovę Aušrą Feser. „Pritariu, kad J.-P. Sartre'o apsilankymą Nidoje reikia įamžinti, tačiau abejoju, ar kopa – tinkama bronzinei skulptūrai. Parnidis – ypatingos gamtinės vertės, jautri vieta. Metalinėms skulptūroms kopose, mano manymu, ne vieta. O dar tokioje vietoje. Todėl pirminę idėją vertinu labai atsargiai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Parko direkcijos vadovę nustebino ir pasirinktas leitmotyvas „Prieš vėją“.

„Rašytojas išgarsino Nidą būtent savo fraze apie rojaus prieangį. Gal reikėtų ir akcentuoti tą susižavėjimą Kuršių nerija? Kitas dalykas: jeigu jau apsispręstume, kad norime kokio nors meninio akcento Nidoje, reikėtų skelbti idėjų konkursą. Dabar situacija keistoka: rėmėjai duoda pinigų, sukuriama skulptūra ir siūloma net neturint iš ko pasirinkti. Manau, laukia nemažai diskusijų“, – svarstė KNNP vadovė.