Ambicingi pasiūlymai valdininkų nedomina

Klaipėdos miesto 2013-2020 metų strateginio plėtros plano kūrimo eigą savivaldybės administracijoje pristačiusi Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė prisipažino, kad darbo grupė sulaukė pusšimtį klaipėdiečių pasiūlymų, tačiau ne į visus juos ketinama atsižvelgti.

"Mes įvertinome savivaldybės finansines galimybes, todėl tikrai į planą įtraukėme ne visus pasiūlymus", - teisinosi I. Butenienė.

SIŪLO. Klaipėdiečiai siūlo atstatyti visas Klaipėdos bažnyčias ir visus sugriautus reikšmingesnius miesto pastatus. Redakcijos archyvo nuotr.

Strateginį miesto planą turėtų sukurti ir patvirtinti miesto Taryba, tačiau ši miestiečių išrinkta asmenų grupė atlieką tik formalią funkciją - priima arba atmeta savivaldybės administracijos sukurptus ir pateiktus sprendimo projektus. Kuriant miesto viziją pirmuoju smuiku griežia Strateginio planavimo grupė, kurią sudaro vien tik savivaldybės administracijos darbuotojai. Būtent nuo jų priklauso, ką iš miestiečių pasiūlymų įtraukti į kuriamą planą, o ko atsisakyti. Grupės pirmininkė - administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, nariai - Viačeslavas Karmanovas, Alina Velykienė, Audra Daujotienė, Kastytis Macijauskas, Ričardas Zulcas.

Taip strateginiame miesto plėtros plane neatsirado vietos pasiūlymui atstatyti visas pokariu sugriautas bažnyčias ir kitus reikšmingus pastatus, kurie puošė ir reprezentavo mūsų miestą.

"Reikia atkurti tramvajų, ko anksčiau neturėjo joks Lietuvos miestas. Būtinai reikia atstatyti ir locmanų bokštą, karališkąją muitinę, biržos pastatą. Tai reiškia - jei yra tuščia vieta, reikia nedelsiant atstatyti. Jei mes to nepadarysime ir trypčiosime, tuomet mes niekada negrąžinsime buvusio miesto šlovės. Tik tokiame mieste norėčiau gyventi ir kurti ateitį", - tokį pasiūlymą pateikė vienas klaipėdietis.

Pasak I. Butenienės, iš šio pasiūlymų pluošto tebuvo pasirinkta tramvajaus idėja.

"Tačiau ir jis plane pavadintas truputį kitaip - ekologine susisiekimo priemone. Tiesa, tai labai brangus projektas, vien galimybių studijai su projektiniais pasiūlymais parengti gali prireikti milijono litų. Šiuos pinigus tikimės gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų. O senamiesčio erdvių atkūrimo į planą neįtraukėme, nes tam reikėtų atlikti atskirą analizę. Regime, kad pribrendo reikalas papildyti Bendrąjį miesto planą", - informavo I. Butenienė.

Taip pat valdininkai utopiniu pavadino pasiūlymą panaikinti vandens turizmo plėtrai trukdančią trečiąją vandenvietę su užtvarais ir naujais tiltais Klaipėdos kanalo žiotyse, o vietoje jos atnaujinti antrąją vandenvietę Paryžiaus Komunos gatvėje.

Lengva ranka atsisakyta ir idėjos įrengti tunelį po centrine miesto dalimi. Tunelis galėtų prasidėti Herkaus Manto gatvėje ties Poilsio parku, o pasibaigtų prie "Baltijos" laivų statyklos arba Minijos gatvės pradžioje.

"Reikia mąstyti strategiškiau. Tunelis nuimtų transporto srautą nuo J. Janonio, Naujosios Uosto, Pilies gatvių. Atsirastų prielaida atkurti Vitės kvartalo urbanistinę struktūrą ir gatvių tinklą, nes Naujoji Uosto gatvė yra svetimkūnis, nutiesta pastatų vietoje. Nutiesus tokį tunelį kardinaliai į gera pasikeistų ir ekologinė situacija (užterštumas, triukšmas), būtų sudarytos prielaidos atkurti prarastas vertingiausių miesto teritorijų dalis. Projektas brangus ir ilgalaikis, bet jei dešimtmetį jau būtų vykdomas, tai dar tiek netektų laukti iki jo pabaigos", - argumentus dėstė kitas klaipėdietis.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotas Artūras Šulcas taip pat palaikytų idėją į strateginį miesto plėtros planą įtraukti kuo daugiau pasiūlymų.

"Gali būti, kad kai kurie pasiūlymai jau buvo anksčiau įtraukti, todėl nenorėta, kad dubliuotųsi. Nepaisant to, kuo pasiūlymų daugiau, tuo būtų geriau. Tegu Tarybos nariai sprendžia, kurių reikėtų atsisakyti, o kuriuos būtinai įgyvendinti", - svarstė A. Šulcas.