233 kg moliūgą užauginęs kretingiškis P.Jonauskas: „Maniau, sugedo svarstyklės“

Neregėtas milžinas

Petras Jonauskas pasakoja dar penktadienį ruošdamasis miestelio šventei į Kretingą gabenęs savo moliūgą. Įkelti į priekabą sukvietė šešis vyrus.

„Ilgai vargom“, – neslepia lapkritį 76-ąjį gimtadienį švęsiantis vyras.

Šeštadienį Kretingoje vyko „Derliaus šventė“. Ją papuošė ir gražuoliai moliūgai, o didžiausias – užaugintas P.Jonausko. Kretingos rajone išaugintas moliūgas galiūnas pretenduoja tapti nauju Lietuvos rekordininku. Lietuvoje auginti moliūgai svoriu yra perkopę šimtą kilogramų, tačiau tokio milžino nebūta.

„Netikėjau, kai nuvežiau penktadienį vakare. Šeštadienį buvo „Derliaus šventė“, svėrė su vienom svarstyklėm – nieko nerodė, per didelis buvo. Atsivežė svarstykles kitas, kur iki 500 kg pasveria, uždėjom, kėlėm 4–5 vyrai – rodė 233 kg. Maniau, sugedo svarstyklės“, – šypteli vyras.

Bandys gauti rekordininko sėklų

Moliūgas šeštadienį buvo supjaustytas ir išdalintas šventės dalyviams. Moliūgą dalijęs ne jis pats, o šventėje talkinęs tautodailininkas. Taupiai dalintos ir sėklos, kurių būta nedaug. Panorėjusiems išdalinta vos po porą sėklų. P.Jonauskas sako, jog nutiko taip, kad ir jam pačiam tų sėklų nebeliko.

„Išėjau žiūrėti koncerto, kur mane apdovanojo, ten muzika garsiai grojo, negirdėjau skambučių. Dovanų kalakutą gavau ir priekabą malkų. Išvežiau turtą į namus, o kai grįžau, moliūgą baigė supjaustyti, sėklas išdalino visiems, gavau gabalą moliūgo. Sakė, kad mažai sėklų, po dvi sėklas tedalijo, pats nebegavau, bet planuoju kaip nors gauti“, – nenusimena P.Jonauskas.

Šiam milžinui užauginti vyras sėklą gavo iš pažįstamų. Jo žiniomis, sėklos ne lietuviškos.

„Pažįstami žmonės davė sėklą, išdygo tik vienas moliūgas iš sėklelių, šitas gigantas“, – pasakoja ūkininkas.

Žemę tręšė mėšlu

Moliūgą vyras užaugino savo sklype, kuriame ir ūkininkauja. Senjoras pasakoja jau ne kartą bandęs užauginti didelį moliūgą, kad galėtų juo pasididžiuoti šventėje, tačiau prizinės vietos užimti nepavyko. Šįkart P.Jonausko derlius nustebino ir jį patį. Tiesa, ūkininkas sako prižiūrėjęs moliūgą rytą vakarą.

„Kiekvieną dieną, kiekvieną rytą ėjau prie to moliūgo. Buvo vėjai, plakė lapus, vakarais dangsčiau, ryte atidengdavau, kad gautų saulės. Laisčiau vandeniu kasdien. Nebuvo dienos, kad nenueičiau po du tris kartus.

Auginu aš daug metų moliūgus, gal apie dvidešimt. Pernai mano moliūgas svėrė daugiau kaip 40 kg. Šiemet stengiausi didesnį užauginti – ir man pavyko.

Reikėjo žemę paruošti iš rudens, nes paauginti, tai paauginsi moliūgą, bet jei rekordininką, reikia pasistengti. Jei neprieisi, nieko nebus. Reikia mėšlu, ne trąšom žemę tręšti. Kai pamačiau, kad jau paaugęs, vos pakėliau, sūnus pakišo po apačia plačią lentą, kad ant žemės negulėtų, nesupūtų. Apsimoviau pirštines, apsižergiau ir pakėliau kelis centimetrus, bet sunkiai kėliau...

Mačiau, kad auga, buvo tokie karščiai, gražios dienos, prieidavau, įsižiūrėdavau... Ryte vėl ateinu, suprantu, kad jis didesnis nei vakare, bet reikėjo gerai įsižiūrėti.

Prie namų turiu 20 arų žemės, toj žemėj ir auginu. Kiti moliūgai užaugo, bet žymiai mažesni, gali pasiimti į glėbį ir nešti. O tokį... Netikėjau! Šeši vyrai kėlėm. Vienas spėjo, kad 130 kg sveria, kitas iki 100 kg, trečias, kad 70 kg. Nė vienas neatspėjo“, – juokiasi P.Jonauskas.

Paklaustas, ar negaila buvo supjaustyti tokio gražuolio, ūkininkas juokiasi, kurgi būtų dėjęs tą moliūgą. „Visam kaimui būt užtekę“, – juokauja vyras.

Tinkamai išlaikyti sėklą – irgi menas

Anksčiau aktyviau ūkininkaudavęs senjoras savo žemėje augina ir kitų daržovių bei vaisių – nuo braškių iki kopūstų.

Paklaustas, kiek metų jau nugyveno, P.Jonauskas atšauna: „Lapkričio 2-ąją man bus 76, bet esu mitresnis nei mano bendraamžiai.“ Tikina nė dienos nesėdintis be darbo. Ir šiandien suka galvą, ko gi imtis – gal ruošti žemę kitų metų moliūgų sodinimui?

„Būtinai varžysiuos ir kitąmet. Auginau derliaus šventei, daug metų auginu, bet nepapuoliau į prizininkus. Stengiaus paaugint, kad gaučiau pirmą, antrą ar trečią vietą“, – neslepia senjoras.

P.Jonauskas sako, jog gavę šių sėklelių nebūtinai užaugins po moliūgą ir pranoks jo rezultatą, nes išlaikyti tinkamai sėklą irgi yra menas.

„Reikia sugebėt sėklelę išlaikyt iki pavasario, kad būtų daiginga. Jei parsineš, padės į lentyną, ši praras daigumą, ir nieko nebus. Reikia laikyti vėsioje vietoje, nesudžiovinti, nes jei perdžiovinsi – irgi gerai. Aišku, jei pasėsi į netinkamą žemę, irgi nieko nebus“, – šypteli P.Jonauskas.