Valdžią rinko senukai

Dar įdomiau, kad nebalsavo beveik du trečdaliai 18, 19 metų rinkėjų.

Kyla klausimai, ar paskutinių klasių moksleiviams nerūpi Lietuvos ateitis, politika? O gal jaunimas pasitiki tėvų sprendimais?

Kaip ten bebūtų, statistika nemeluoja, o Seimą aktyviausiai rinko vyresnio amžiaus žmonės.

Beje, likus savaitei iki rinkimų „Vakaro žinių“ žurnalistai atliko apklausą, kuria buvo bandoma išsiaškinti jaunimo iki 30 metų aktyvumą politiniame šalies gyvenime. 60 apklaustų respondentų amžiaus vidurkis buvo 24,4 metai. Paklausti, ar žada šią savaitę balsuoti Seimo rinkimuose, 22 proc. apklaustųjų teigė apskritai nebalsuosiantys, 18,6 proc. dar neapsisprendė, o 59,3 proc. pasisakė pareikšiantys savo nuomonę.

Tačiau paklausus, kuo remiantis jaunuoliai rinksis, kam atiduoti valstybės vairą, vos 23,6 proc. teigė skaitę partijų programas ir žiūrėję debatų laidas. Likusios dalies pasirinkimą lems tėvų politinės pažiūros ir partijų lyderiai, kurie jiems yra atpažįstami. Ne visi jaunuoliai nutuokia ir apie dabartinį šalies valdymą, mat net 33 proc. apklaustųjų prisipažino nežinantys, kas šiuo metu sudaro valdančiuosius ir net 50 proc. respondentų atpažįsta vos kelis partijų lyderius.