Seimo Etikos ir procedūrų komisija domėsis, ar garsiai su neteisėtomis statybomis Neringoje kovojanti Seimo narė Aurelija Stancikienė neprotegavo savo šeimos verslo Neringoje, kovodama su tėvams priklausančio viešbučio konkurentais. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Antikorupcijos komisija yra sulaukę skundų, kuriuose teigiama, kad parlamentarės tėvų viešbutis Neringoje išsiplėtė be leidimų.
Šeimos verslas
Skundą dėl pastato ir žemės sklypo, esančio G.D.Kuverto g.7, Neringoje, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Antikorupcijos komisijai pateikė UAB „Ketonas“.
Ši bendrovė iš valstybės nuomojasi žemės sklypą (G.D.Kuverto g.9), esantį parlamentarės motinai Gražinai Elenai Juknevičienei priklausančių poilsio namų kaimynystėje.
G.E.Juknevičienė yra bendrovės „Viljelita“ akcininkė. Šiai bendrovei priklauso jau minėtas viešbutis „Jelita“ ir vila „Jelita“ (G.D.Kuverto g.7 ir 7F). Beje, ir pati A.Stancikienė 2003-2005 m. buvo „Viljelitos“ direktorė. 2005-2008 m. įmonei vadovavo parlamentarės sutuoktinis Dalius Egidijus Stancikas.
Pernai įmonė „Ketonas“ pradėjo „Jelitos“ kaimynystėje esančio pastato rekonstrukciją. Tačiau tai užkliuvo A.Stancikienei. Seimo narė dėl to kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nurodydama, kad rekonstrukcija atliekama pažeidžiant įstatymus ir statybų taisykles.
Parlamentarės skundai grįžo bumerangu, mat dabar UAB „Ketonas“ įtarimų pažėrė pačiai Antikorupcijos komisijos narei, esą ji naudojasi tarnybine padėtimi.
Anot bendrovei atstovaujančios advokatės Ievos Darandės, dalis parlamentarės motinai priklausančio viešbučio „Jelita“ patenka į kaimyninį „Ketono“ sklypą.
I.Darandė sako, kad pastato dalis negalėjo savaime išdygti kaimyniniame sklype, todėl kyla įtarimų, kad įmonei „Viljelita“ priklausantys poilsio namai „Jelita“ galėjo būti statomi ar rekonstruojami savavališkai, nepatvirtinus statinio projekto, negavus statybos leidimo.
„Nė viena institucija Lietuvoje pagal teisės aktus negalėjo išduoti leidimo rekonstruoti statinį taip, kad jo dalis patektų į kaimyninį sklypą“, - teigė I.Darandė.
„Tas statinys išsikišęs taip, kad 1,5 metro patenka į kaimyninį sklypą“, - paaiškino advokatė.
Pasak jos, rekonstrukcijos (statybų) teisėtumu verčia abejoti ir tai, kad adresu G.D.Kuverto g.7F, Neringoje, Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje jokio statinio nėra. T.y. šis statinys išvis neegzistuoja.
Šią informaciją „Respublikai“ patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba. Tarnybos atstovė spaudai Aušra Pociūtė paaiškino, kad sklypas, esantis G.D.Kuverto g.7, nėra išnuomotas jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai reiškia, kad žemės nuomos mokesčio „Jelita“ nemoka. Pasak A.Pociūtės, išnuomoti žemės sklypo nebus galima tol, kol jis nebus įregistruotas. Šiuo metu nėra patvirtintas teritorijos žemės sklypo planas, nėra atlikti kadastriniai matavimai.
Kreiptasi net į prokuratūrą
„Ketono“ skundą išnagrinėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pagal kompetenciją atlikti tyrimą dėl Seimo narės A.Stancikienės galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo, kad A.Stancikienės veiksmai bus svarstomi kitą savaitę.
„Tas klausimas labai užsitęsė, nes Aplinkos apsaugos komitetas ir Antikorupcijos komisija labai ilgai sprendė, ką daryti“, - sakė jis.
Tuo tarpu Seimo narys Kęstas Komskis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimai nusikalstamos veiklos (sukčiavimo, piktnaudžiavimo, mokesčių nemokėjimo).
Nešvari priešistorė
Įdomu tai, kad G.D.Kuverto g.7 esantys statiniai A.Stancikienės reputacijai kenkia ne pirmąkart. Buvusios Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės tėvai buvo pirmieji, kurie Neringoje parengė detalųjį sklypo planą, suskaidė jį į kelis mažesnius ir sklypus pardavė ar išnuomojo.
1971 metais Neringoje, adresu G.D.Kuverto g.7, buvo pastatyti žinybiniai poilsio namai „Dobilas“, priklausę Žemės ūkio ministerijai. Prieš daugiau nei dvidešimtmetį jie buvo privatizuoti. Objekto savininku tapo bendrovė „Nidos karūna“, kurios pagrindinis akcininkas buvo A.Stancikienės tėvas Antanas Juknevičius, o projekto vykdytoja bendrovė „Paveldas“. Šiai įmonei tuo metu vadovavo A.Juknevičiaus žmona G.E.Juknevičienė.
Du naujai suformuotus sklypus iš „Nidos karūnos“ įsigijo pati A.Stancikienės motina. Ji sklypus išnuomojo bendrovei „Viljelita“.
2008 metais Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės patvirtinto detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti ir prieštarauja ne tik Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems norminiams aktams bei įstatymams.
Žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos (statyti, įrengti poilsio namus, juos eksploatuoti) neteisėtai pakeistas į gyvenamąją (sodybinis užstatymas arba mažaaukščių statinių teritorija). O tai draudžia įstatymai.
Nesėkmingai bandė išsiginti
„Respublikos“ kalbinta A.Stancikienė teisinosi, kad jai ir jos tėvams metami kaltinimai neva yra melagingi ir nepagrįsti.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statinių priežiūros inspekcija nustatė grubius pažeidimus, - įtikinėjo A.Stancikienė. - Jie nustatė, kad „Ketonas“ vykdo statybą ne savo išnuomotoje žemėje, o valstybinėje žemėje. Jie nustatė, kad yra labai grubūs pažeidimai. Ir padavė į teismą, kad jų statybos leidimas būtų panaikintas. „Ketono“ atstovai keršydami į Seimą rašinėja visiškas melagystes. Tai visiškas absurdas, nes pažeidimus nustato ne Stancikienė, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statinių priežiūros inspekcija. Ji yra ne tik nustačiusi pažeidimus, bet ir kreipusis į teismą“.
A.Stancikienė tvirtino, kad nelegalia rekonstrukcija jos tėvus kaltinanti įmonė pati neturėjo detaliojo statybų plano. Be to, ji teigė, kad jei vila „Jelita“ yra atsidūrusi kaimyniniame sklype, tai ne jos tėvų, o „Ketono“ „nuopelnas“.
„Šita mano tėvų viešbučio dalis niekada nebuvo rekonstruota. Pastatas statytas 1972 metais, todėl 1972 metų architektams prašau kelti šituos klausimus. Ta pastato dalis nebuvo rekonstruota, mano tėvai tik apkalė lentutėmis. Čia reikia šnekėti apie tai, kaip „Ketonas“ sugebėjo savo sklypą po svetimu 1972 metais statytu pastatu pakišti“, - įtikinėjo A.Stancikienė.
Paklausta, kaip nutiko, kad Registrų centro duomenų bazėje jos tėvų sklypas nėra įregistruotas, parlamentarė ėmė teisintis, kad tai neteisybė. Tačiau kiek vėliau pripažino, kad G.D.Kuverto g.7F sklypas neįregistruotas.
„Mano tėvams savivaldybė visąlaik darė didžiules kliūtis. Mano tėvai turi gal 10-15 registruotų prašymų netaikyti dvigubų standartų ir išnuomoti žemę, įregistruoti Registrų centre. To nepadarė savivaldybė, to nepadarė apskritis. Jie (tėvai - red. past.) netgi kreipėsi į valstybę, prašydami išnuomoti, nes valstybė taip netenka mokesčių. Jie sąmoningi piliečiai ir nori mokėti mokesčius, todėl prašo nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą ir išnuomoti. Tačiau tai jau problema valstybės“, - dėstė parlamentarė.
Sklypo ribos peržengtos
Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjui Ramūnui Bartkui žinomi ginčai tarp A.Stancikienės tėvų ir įmonės „Ketonas“, tačiau jų komentuoti jis nepanoro.
„Tegul jie aiškinasi teismuose, kas neteisūs“, - sakė R.Bartkus. Tiesa, jis patvirtino, kad parlamentarės giminaičių viešbutis „Jelita“ iš tiesų yra peržengęs savo sklypo ribas.
„Taip, statė, nepataikė ir įlipo į svetimą sklypą. Kas ten statė, neaišku“, - teigė savivaldybės darbuotojas.
A.Stancikienės kaltinimai, esą savivaldybė trukdo jos tėvams įregistruoti žemės nuomą, jam pasirodė nepagrįsti: „Seimo narė vėl ieško kitur kaltų. Savivaldybė čia niekuo dėta. Nacionalinė žemės tarnyba turi įregistruoti“.
A.Stancikienė: nieko blogo vieši - savi interesai
A.Stancikienė nemato nieko blogo, kad būdama Seimo Antikorupcijos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto narė gina savo tėvų interesus.
„Aš kreipiausi, kreipiuosi ir visada gyvenime kreipsiuosi (į atsakingas institucijas - red. past.). Nesvarbu, kur bus įstatymų pažeidimai: ar tai bus šalia mano tėvų, ar šalia manęs. Nesvarbu, kad tai bus viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, - sakė ji.
Praėjus kiek laiko po pokalbio su „Respublika“ parlamentarė pati paskambino į redakciją ir pagrasino, kad jei dienraštyje straipsnis apie ją ir jos tėvus bus išspausdintas, ji reikalaus atsakomosios publikacijos.
Rašyti komentarą