KT: įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų eilė pagal pirmumo balsus ir Biržų-Kupiškio apygardos rezultatai, bet naujas Seimas išrinktas teisėtai

KT išvadoje teigiama, jog įstatymo pažeidimai padaryti daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatant Darbo partijos kandidatų Jolantos Gaudutienės, Živilės Pinskuvienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus ir Viečeslavo Zdanovičiaus vietas sąraše. Pirmieji trys iš šių kandidatų pagal Darbo partijos sąrašą pateko į Seimą.

Pasak KT išvados, nustatant J. Gaudutienės, Ž. Pinskuvienės ir J. Pinskaus vietą sąraše buvo padaryti "šiurkštūs pažeidimai".

Pagal partijų sąrašus į Seimą patenkančių narių mandatų skaičius nesikeičia nei Darbo partijai, nei socialdemokratams, nei kitoms partijoms. Pagal KT išvadą, į Seimą išrinktais daugiamandatėje apygardoje negali būti laikomi tik minėtieji trys Darbo partijos sąrašo kandidatai, bet visų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje nėra naikinami.

KT išvadoje pabrėžiama, kad atsižvelgiant į žalą, kurią rinkimų rezultatas daugiamandatėje apygardoje darytų rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui, šią priemonę reikia taikyti atsargiai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš KT susilaukė kritikos dėl to, kad tvirtindama galutinius rinkimų rezultatus nevertino, ar visi kandidatai pirmumo balsus, po reitingavimo leidžiančius jiems būti pakankamai aukštai sąraše, kad patektų į Seimą, susirinko sąžiningai.

"VRK, patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydama, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui", - skaitė išvadą KT pirmininkas Romualdas Urbaitis.

KT išvadoje taip pat teigiama, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Čia rinkimus laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, aplenkęs "darbietį" Ritą Vaiginą. Tačiau pirmajame ture skirtumas tarp pirmąją vietą užėmusio kandidato ir trečiąją vietą užėmusios kandidatės buvo vos 29 balsai, o vienos apylinkės komisijos nariai patys rezultatų suskaičiuoti nesugebėjo - tai už juos padarė apygardos rinkimų komisija.

Tuo tarpu Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatų patvirtinimas, KT nuomone, neprieštarauja įstatymui. Kaip skaitydamas išvadą pabrėžė R. Urbaitis, nerasta pakankamai įrodymų, kad pažeidimai šiose apygardose būtų galėję padaryti įtakos kandidatų eilei.

Išvadą KT paskelbė išnagrinėjęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pateiktus paklausimus dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Teismas abu trečiadienį gautus paklausimus sujungė į vieną bylą.

Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstituciniame Teisme, be pirmininko Zenono Vaigausko, atstovavo VRK nariai Rokas Stabingis, Justinas Žilinskas ir Jonas Ūdris. Seimui atstovavo Seimo kreipimosi į KT iniciatorius, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.

Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį KT paprašė įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. Trečiadienį į VRK kreipėsi ir Seimas, į kurį su prašymu kreiptis į KT dėl rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų teisėtumo kreipėsi tautininkai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį, paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo KT.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir KT išaiškinimus, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik Prezidentas ir Seimas.