„Drasos kelio" kandidatai į Seimo rinkimus masiškai atsisako teisinės neliečiamybės

„Drąsos kelio" politinės partijos rinkimų sąrašo kandidatai, protestuodami dėl pažeistų pamatinių demokratijos nuostatų rinkėjų akivaizdoje kandidatei į Seimo narius Neringai Venckienei viešai įteikiant prokuratūros šaukimą atvykti į apklausą, masiškai atsisako teisinės neliečiamybės.

Kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją pažymima, kad precedento neturintis žingsnis rodo teisėsaugos struktūrų siekį daryti įtaką politiniams procesams ir griauna demokratinės valstybės pamatus.

„Protestuodami prieš tokius antikonstitucinius veiksmus ir politinio persekiojimo metodus, kurie įsigali Lietuvoje ir kurie iki šiol buvo taikomi tik Baltarusijos ar Rusijos valdžioms neįtinkantiems kandidatams, solidarizuodamiesi su neteisėtai politiškai persekiojamais savo bendražygiais, mes taip pat atsisakome savo, kaip kandidatų, teisinės neliečiamybės. Mes solidarizuojamės su visais Lietuvos piliečiais, kurių teisės tapo deklaratyvios, nes Lietuvos Respublikoje prieš įstatymą visi nebėra lygūs, o valstybės įstaigos nebetarnauja žmonėms - jos tarnauja negausioms politikų ir verslo grupėms", - rašoma 43 kandidatų į Seimą kreipimesi į VRK.

Kreipimesi, be kita ko, pažymima, kad prieš rinkimus demonstruojamas mūsų valstybėje neįtikėtinas prokurorų aktyvumas yra nukreiptas išskirtinai prieš „Drąsos kelio" partijos kandidatus - net šešiems iš jų panaikinta teisinė neliečiamybė, nors jokių pagrindų pareikšti kaltinimus sunkiais nusikaltimais šios partijos kandidatams nėra. „Neabejotina, kad šiuos prokuratūros veiksmus lemia ne teisiniai, o politiniai motyvai.

Suaktyvėję prokurorų veiksmai prieš „Drąsos kelio" partijos kandidatus vertintini kaip jėgos ir valdžios struktūrų mėginimai paveikti rinkimų rezultatus.

Akivaizdu, kad VRK neatlieka teismo funkcijų, tačiau priimant sprendimą dėl kandidatų neliečiamybės panaikinimo, jos nariai privalo bent minimaliai susipažinti ne tik su prašančiosios pusės (prokuratūros) motyvais, bet ir su kandidato į Seimo narius argumentais, kurie paneigia prokuratūros prašymo pagrindus. Neabejotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėjo ir turėjo pareigą išsireikalauti informaciją - nuo visuomenės paslėptą policijos filmuotą medžiagą, kuri patvirtina Visuomeninės komisijos išvadas dėl 2012 m. gegužės 17 d. teisėtvarkos pareigūnų antikonstitucinių veiksmų ir įvykdyto smurto Garliavoje.

Tokiu būdu VRK, atsisakiusi susipažinti su kandidato į Seimo narius argumentais dėl neliečiamybės panaikinimo, pasielgė šališkai, neįvykdė įstatymu jai nustatytos pareigos būti vienodai visiems teisinga ir rinkimų kampaniją organizuoti taip, kad užtikrintų visiems kandidatams vienodas teises", - rašoma kreipimesi