"Piliečių pasirinkimas 2008": Lietuvos socialdemokratų sąjungos rinkimų nuostatų analizė - valstybė grįžta į gamybą

Lietuvos socialdemokratų sąjungos rinkimų nuostatos dvelkia "teisingo" valstybinio paskirstymo ir nacionalizavimo dvasia - valdžia pasirūpins, viską tinkamai sureguliuos, paims iš per daug turinčių ir atiduos neturintiems. Valdžia suvokiama ne kaip reguliuotoja, o kaip aktyvi rinkos dalyvė.
 Nors programoje galima rasti nemažai smulkmeniškų pasiūlymų, partija juose tarsi paskęsta neapčiuopdama realių ir daug opesnių problemų.

Taigi partijos rinkimų nuostatų kryptis: valstybė grįžta į gamybą, - tokią išvadą daro Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertai.

LSDS rinkimų programa yra nuosekliai kairioji, socialdemokratinė. Partijos tikslas - sukurti Lietuvoje socialinę teisinę valstybę - Gerovės Valstybę, ir tai partija sieks įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje.

LSDP išlieka iki galo nuosekli ir principinga - siūlo priimti visą apimantį Liustracijos įstatymą; tik ar nepavėluotai? - klausia ekspertai.

Kovojant su korupcija, siūlomas visuotinio pajamų, išlaidų ir turto deklaravimo įstatymas.

Mokesčių politika

Mokesčių politikos srityje partija žada didinti mokesčius bei įvesti mokesčių sistemos progresyvumą. Partija siūlo įvesti progresinius gyventojų pajamų bei pelno mokesčius. Be to, mokesčių naštą siūloma didinti įvedant nekilnojamojo turto bei diferencijuotą, arba kitaip - diskriminacinį žemės mokestį, kurio dydis priklausytų nuo joje vykdomos veiklos ir vietovės. Partija ne tik neišreiškia jokios nuostatos apie mokesčių lengvatų naikinimą, o net siūlo smarkiai plėsti jų ratą. Nepaisant dabartinės mokesčių lengvatų praktikos, kuomet lengvatos nesumažina galutinės produktų kainos, partija siūlo PVM mokesčio lengvatą įvesti "pagrindiniams maisto produktams". Taip pat siūloma nuo mokesčių atleisti jaunus ūkininkus. Mokesčių politikos partijos rinkimų nuostatų įgyvendinimas reikštų visišką mokesčių sistemos iškraipymą bei diskriminaciją.

Reguliavimo politika

Partija išreiškia poziciją "ekonominio poveikio priemonėmis" didinti smulkiojo ir vidutinio verslo protekcionizmą, be to, "konkurencijos svertais" bei "teisiniais mechanizmais" užtikrinti prekių pardavimą "mažmeninėmis kainomis", kas tikriausiai reiškia kainų reguliavimą. Taip partija aiškiai reaguoja į itin populiariu tapusį stambiojo kapitalo "sureguliavimo" bei kainų augimo stabdymo siekį, tačiau konkrečių priemonių nesiūlymas parodo, jog šis siekis nėra daugiau nei populistinis pažadas. Paprastinti ir pagreitinti teritorijų planavimo procesą siūloma įgyvendinant politiką, kad detaliuosius planus rengtų ne savininkai, o savivaldybės. Deja, teritorijų planavimo centralizavimas ne tik kad nepalengvintų jos planavimo, bet jį dar labiau apsunkintų. Darbo santykių reguliavimo problemą Lietuvoje partija siūlo spręsti tikslo neatitinkančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, kurti sektorines darbo apmokėjimo sistemas, kurios dar labiau didintų darbo santykių nelankstumą, bei remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Žadama įvesti pajamų, išlaidų ir turto deklaravimą, kuris taptų dar viena nereikalinga ir neefektyvia administracine našta. Taigi reguliavimą, nepaisant visų jo neigiamų pasekmių, partija siūlo tik didinti.

Sveikatos, švietimo ir pensijų reformos

Partija "užsižaidžia"siūlydama smulkmeniškus aukštųjų mokyklų valdymo ir struktūros pakeitimus, tuo tarpu aukštojo mokslo reformą palikdama antrajam planui. Tai parodo, jog nėra suvokiamos esminės aukštojo mokslo sistemos problemos. Pasisakoma už aukštųjų mokyklų autonomijos didinimą, tačiau konkrečiau šis pasiūlymas nėra detalizuojamas. Partija pasisako už nemokamą aukštąjį mokslą. Vidurinio švietimo srityje partija siūlo kelti pedagogų atlyginimus, nemažinti kaimo mokyklų skaičiaus, didinti mokytojų skaičių.

Sveikatos apsaugos srityje partijos rinkimų nuostatos visiškai nenuoseklios: nors siūloma kurti palankesnes sąlygas privačioms gydymo įstaigoms, netiesiogiai pasisakoma prieš sveikatos apsaugos privatizavimą teigiant, jog "būtina stabdyti valstybinio sveikatos sektoriaus griovimą, išsaugant optimalų valstybinį gydymo įstaigų tinklą". Siūloma "peržiūrėti" kompensuojamų vaistų sąrašą, leisti kompensuoti pigesnius vaistus iš NVS šalių bei Rusijos. Taip pat siūloma peržiūrėti Valstybinės vaistų kontrolės komisijos funkcijas bei panaikinti Valstybinę ligonių kasą. Taigi, nors dabartinė sveikatos apsaugos sistema laikoma neefektyvia ir keistina, partija neišsako nuoseklių reformos gairių.

Partija pasisako prieš privataus pensijų kaupimo apimties didinimą teigdama, jog reikia nustatyti "ribinius pervedamų į privačius pensijų fondus socialinio draudimo lėšų dydžius", taip neva išsaugant socialinio draudimo sistemą ateičiai, kas iš esmės reiškia, jog partija nesiruošia keisti dabartinės pensijų sistemos. Tai nėra suderinama su partijos išsakomu siekiu didinti pensijas, nes nėra nurodoma, iš kur būtų gautos papildomos lėšos. Žadama panaikinti valstybinių pensijų sistemą.

Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje

Partija siūlo grąžinti valstybės alkoholio pramonės monopolį (t.y. nacionalizuoti privačias įmones) bei stabdyti "valstybės strateginių" objektų privatizavimą, įvertinti žalingas privatizacijos pasekmes bei patvirtinti privatizuoti negalimų sričių sąrašą. Iš šių pasisakymų galima spręsti, jog įgyvendinus partijos rinkimų nuostatas privatizacijos procesas būtų nutrauktas ir būtų pasukta priešinga linkme.

Partija siūlo įvesti subsidijas žemės ūkiui: technikai, įrangai ir pastatams.

Apie subalansuotą biudžetą partija neužsimena, atvirkščiai, norima didinti per valstybinį biudžetą perskirstomą BVP dalį. Tai reiškia mokesčių didinimą ir valdžios aparato plėtrą, kuris ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu būtų ypač žalingas. Partija siūlo atkurti valstybinio banko, "kuris vykdytų visas bankines operacijas", funkcijas. Dėl netikslios ekonominės retorikos sunku tiksliai suprasti, ką tai reiškia, tačiau panašu, jog siūloma atsisakyti valiutų valdybos.

Prielaidos socialinėms problemoms spręsti

Partijos rinkimų nuostatose išsakoma pozicija, jog prielaidos socialinėms problemoms spręsti turi būti sudaromos didinant jų finansavimą ir socialinių reikmių sprendimui skirti 21-23 proc. BVP. Sunku suprasti, kas slypi po šiomis "socialinėmis reikmėmis", tačiau turint omeny, jog jų finansavimas turėtų sudaryti daugiau nei pusę viso valstybės biudžeto - užmojis itin platus, tačiau visiškai nekonkretus. Vargu ar galima išspręsti visas socialines problemas didinant joms skiriamų lėšų kiekį, juolab kad partija neužsimena apie pajamų ar turto kriterijų skiriant socialines išmokas.

Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka

LSDS kategoriškai vertina dabartinę valdžią ir padėtį šalyje - politinė sistema yra išsigimusi, niekas - politikai, verslas, žiniasklaida ir politologai - neatstovauja valstybės interesams, šalyje yra įsigalėjusi oligarchija, valstybėje egzistuoja didelė socialinė atskirtis.

Partija, susirūpinusi rinkimų kampanijų skaidrumu ir smukusiais politinio dalyvavimo rodikliais, siūlo politines partijas finansuoti tik iš valstybės biudžeto ir Lietuvos piliečių deklaruotomis lėšomis, taip pat siūloma priimti įstatymą, numatantį privalomą Lietuvos piliečių dalyvavimą rinkimuose. Pirmas siūlymas visiškai uždrausti juridinių asmenų dotacijas partijoms (reta praktika demokratinėse šalyse), Lietuvos atveju, žinant valstybės (politinės valdžios) ir visuomenės (asocijuotų piliečių) "susvetimėjimo" problemas, nieko gero neduotų ir būtų netgi žalingas (demokratinėse sistemose finansavimo šaltinius - valstybės ir privačius juridinius ir fizinius - siekiama ne drausti, o subalansuoti, užtikrinant griežtą kontrolę). Antras siūlymas: pasaulyje yra tik apie 20 šalių, kuriose dalyvavimas rinkimuose privalomas, tokia sistema kritikuojama dėl to, kad rinkėjai prievarta verčiami atlikti savo pilietinę pareigą, tai pažeidžia jų pilietines teises ir laisves, nemotyvuotas rinkėjas gali balsuoti "aklai", t.y., pažymėti pirmąsias pasitaikiusias pavardes rinkimų biuletenyje.

Partija nemažai dėmesio skiria savivaldai - panaikinti dabar esančias apskritis kaip antrą administracinio teritorinio savivaldos lygmenį ir antruoju savivaldos lygmeniu įtvirtinti seniūnijas. Tuo pačiu LSDS nepritaria tiesioginiams merų rinkimams.

Pakanka partijos dėmesio ir valstybės tarnybos pertvarkai - būtų parengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, numatant priesaikos tautai įvedimą, kompetencijos ir atsakomybės didinimą, konkursų į pareigybes sutvarkymą, atlyginimų sistemos valstybės tarnyboje sutvarkymą ir t.t.

LSDS, galima sakyti, skirtingai nei nemažai kitų partijų, nepamiršo, kad "einama" į Seimą ir pasižada daug dėmesio skirti teisėkūros procesui - užtikrinti glaudesnį Seimo teisės departamento, Aukščiausio bei Konstitucinio teismų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą ir įsteigti tarpžinybinę ekspertinę konstitucinę kolegiją, kuri atliktų nepriklausomos ekspertės funkcijas kuriant naujus įstatymus ar esamų pataisas.

Kova su korupcija

Socialdemokratų sąjunga korupciją įvardija kaip vieną esminių dabarties problemų. Prie esminių problemų, anot LSDS, galima priskirti ir tai, jog politikai, verslas, žiniasklaida ir politologai atstovauja ne valstybės, o klanų, verslo grupių interesams; įsigali oligarchija. Šios problemos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir jų sprendimui LSDS siūlo kelias priemones. Kaip vieną pagrindinių kovos su korupcija ir šešėline ekonomika priemonių žada inicijuoti visuotinio pajamų, išlaidų ir turto deklaravimo įstatymą. Pažada teikti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansinės kontrolės įstatymo pakeitimus, nustatančius partijų finansavimą tik iš valstybės biudžeto ir Lietuvos piliečių deklaruotomis lėšomis. Tiesa, nevisiškai suprantama, kas turima omenyje tokius įstatymo pakeitimus argumentuojant tuo, jog tai grąžins Lietuvos politinę sistemą į klasikinių demokratinių valstybių vietą, skatins politines partijas konkuruoti ideologijomis ir idėjomis, o ne turimais pinigais. LSDS žada inicijuoti visą apimantį Liustracijos įstatymą, siekiant, kad valstybės institucijų sektorius būtų nepriekaištingos reputacijos. LSDS skelbia paruošusi Baudžiamojo kodekso pataisas, kad sunkiems ekonominiams finansiniams nusikaltimams nebūtų taikomas senaties terminas.

Programoje taip pat teigiama, jog prioritetinė valstybės priedermė yra užtikrinti kokybišką ir skaidrų teismų darbą. Tačiau šios problemos galimam sprendimui programoje pateikiami tik keli teoriniai pasvarstymai.

Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas

LSDS programa visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos srityje yra išsami, pateikiamas esamų problemų įvertinimas ir kai kurie konkretūs būdai jas spręsti. Dalis siūlomų sprendimo būdų (didesnis kolegialumo principo taikymas sprendžiant bylas teismuose, teisėjų atrankos tobulinimas, policininkų veiklos motyvavimo sistemos sukūrimas) galėtų prisidėti sprendžiant tiek vidines teisėsaugos sistemos problemas, tiek didinant pasitikėjimą ja. Kiti siūlymai nėra apgalvoti - pavyzdžiui, policijos sistemai skiriamų lėšų siejimas su darbo rezultatais, arba sunkiai įgyvendinami, kaip kad nuteistųjų užimtumo užtikrinimas įkalinimo įstaigose. Partija taip pat siūlo įvesti kasacinę instanciją administracinių teismų sprendimams (tai turėtų būti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas), teisėjų liustraciją, senaties termino netaikymą sunkiems ekonominiams nusikaltimams. Programos trūkumas - nenurodoma, kiek kainuotų siūlomos priemonės, trūksta konkretumo, kaip jos bus įgyvendintos.

Užsienio politika ir krašto saugumas

Turbūt vienintelė partija, kuri savo programą pradeda nuo nacionalinio saugumo problemų ir siekių. Teigiama, kad tik stabilizavus ir užtikrinus tvarką valstybėje galima imtis kitų uždavinių. Vis dėlto toks požiūris į nacionalinį saugumą apimą viską ir kartu nieko - pradedant ekonominės gerovės stiprinimu ir baigiant visuotinės liustracijos propagavimu.

Užsienio politikos srityje akcentuojamas nacionalinių interesų atstovavimas ir gynimas ES struktūrose, NATO. Partija ketina toliau derėtis dėl Ignalinos antrojo bloko darbo pratęsimo.

Vis dėlto programoje daug abstrakčių teiginių, pavyzdžiui, "vykdyti tarp ES narių aktyvią sutampančių interesų atstovavimo ir gynimo politiką įvairiausiose ES struktūrose"; "aktyvus dalyvavimas kitose tarptautinėse ekonominio profilio organizacijose" ir pan.

Kultūros politikos perspektyva

LSDS kultūroje plačiąja prasme siekia moralesnės politikos, tautinės savimonės išsaugojimo, atviros ir kūrybingos visuomenės, nepastebėdama, kad šie siekiai vieni kitiems prieštarauja. Pavyzdžiui, kaip Lietuvos kultūra gali užsitikrinti vietą globalioje erdvėje, skatindama "kaimo papročių ir tradicijų atgaivinimą", įtvirtindama "nacionalinių interesų prioritetą tarptautinėje erdvėje", palaikydama ir stiprindama "tautinę savimonę" (siūloma gynybos nuo pasaulio, o ne buvimo jame strategija). Be to, siekiama atsakingo, savarankiško piliečio ugdymo, bet priemonės, didinančios valstybės intervenciją į švietimą ir kultūrą, tokio piliečio nekuria.

Siaurąja prasme kultūros politika aptariama išsamiai, siūlomos konkrečios priemonės, kurios gerintų situaciją paveldosaugos (stiprinant jos priežiūros struktūras), bibliotekų, regioninės kultūros srityse. Veikti numatoma daugiausia administracinėmis ir įstatymų leidybos priemonėmis, siūloma efektyvinti Kultūros ministerijos veiklą, kultūros koordinavimą, tobulinti lėšų skirstymą. Vis dėlto galima suabejoti, ar senų institucijų pertvarka iš tiesų pajėgi pakeisti kultūros padėtį, ar bus įmanoma kultūros infrastruktūros tobulinimui, tinklo optimizavimui, darbuotojų atlyginimų didinimui rasti pakankamai verslo ar fondų lėšų, neapkraunant valstybės biudžeto. Programai stinga nuoseklumo - įvardijama daugiau kultūros politikos problemų, nei siūloma spręsti (pavyzdžiui, teigiama, kad nėra strateginio kultūros politikos plano, mokesčių lengvatų, skatinančių kultūros rėmimą, bet to ir nesiūloma).

Jaunimo politika

Be paramos jauniesiems ūkininkams ir popamokinio vaikų užimtumo rėmimo daugiau nuostatų jaunimo klausimu nėra.

Akcentai

Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai

Pienininkystės ir kituose sektoriuose 50 proc. nuo galutinės produkto kainos turi tekti gamintojui, likusi 50 proc. dalis - perdirbėjams ir prekybininkams.

Konkurencijos svertais užtikrinti produktų ir paslaugų pardavimą vartotojams mažmeninėmis kainomis. (Produktai ir paslaugos galutiniam vartotojui net negali būti parduodamos kitokiomis nei mažmeninėmis kainomis - tai kyla iš "mažmeninės kainos" apibrėžimo.)

Ypatingą dėmesį skirti smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Jos privalo užimti dalį nišos, kurią dabar valdo stambus kapitalas. (Niša rinkoje ir yra niša dėl to, kad ji nėra niekieno "užimta").

Nenuoseklumai programoje

Kultūros politikos srityje išvardijamos problemos, tačiau partija nenurodo, kad imsis priemonių joms spręsti.

Papildomai finansuoti aukštąsias mokyklas, patenkančias į Europos aukštųjų mokyklų reitingų 20-ką. Turėtų būti daroma atvirkščiai - labai didelės investicijos į vieną aukštąją mokyklą, kad ši patektų tarp geriausių Europos universitetų - kitu atveju šis pasiūlymas niekinis.

Nors dabartinė sveikatos apsaugos sistema laikoma neefektyvia ir keistina, partija neišsako nuoseklių reformos gairių.

Siūloma mažinti vaikų skaičių klasėse, steigti daugiau mokytojų etatų, nors norinčių dirbti mokytojais vis mažėja ir nuolat trūksta.

---------

Rinkimų nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai dr. Vitalis Nakrošis, dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslanas Golubovas, dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto "Piliečių pasirinkimas 2008" dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Informacinė partnerė - naujienų agentūra ELTA.

Eltos inf.