Žvilgsnis į užmarį - pro 3D akinius

Leidinio "Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys "Die Kurische Nehrung" bendraautoriai - Lietuvos Respublikos ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje, fotografijos istorikas Dainius Junevičius ir Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Ši gausiai iliustruota knyga skirta jau beveik primirštai fotografijos atmainai - stereoskopinei, arba erdvinei, fotografijai. Skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Robertas Minzlofas (Robert Minzloff). Greta pateikiami glausti nuotraukose~vaizduojamų objektų aprašymai. Knygos priešlapyje įdėti ir specialūs akiniai.

Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX-XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzlofo veikla.

Stereoskopinės nuotraukos būdavo padaromos specialiu, du objektyvus turinčiu fotoaparatu. Ant pailgo kartono kortelių užklijuojamos tik iš pažiūros dvi labai panašios nuotraukos. Jų paslaptis, kaip rašoma knygoje, ta, jog su specialiais optiniais prietaisais ar akiniais žiūrėdami taip, kad viena akis matytų vieną nuotrauką, o kita - kitą, išvystame trimatį vaizdą. Erdvės iliuzija atsiranda dėl to, jog abi žmogaus akys mato šiek tiek skirtingą vaizdą. Kuo daiktai arčiau, tuo labiau skiriasi matomas vaizdas. Mokslininkai suprato: būtent šie skirtumai leidžia žmogui įvertinti atstumą iki daiktų ir matyti erdvinį, t. y. trimatį, vaizdą.

ĮSPŪDIS. Naujoje knygoje nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Apie išskirtinį Kuršių užmario istorijai skirtą leidinį ir itin specifinę fotografavimo technologiją "Vakarų ekspresui" papasakojo pats kitame žemyne šiuo metu dirbantis diplomatas D. Junevičius.

Techninis klausimas: ar teisingai supratau, jog knygos kairėje pusėje yra originalios dvi nuotraukos, o dešinėje - modifikuota, į kurią reikia žiūrėti su akiniais ir tuomet iškyla tas vaizdas, kuris būtų matomas specialiu aparatu žiūrint į tas dvi kairėje?

Teisingai. Pateikti modifikuotą (anaglifinį) vaizdą labai patogu knygose. Akiniai jiems žiūrėti plokšti ir nebrangūs, vaizdą galima didinti ir vis tiek bus matomas stereoskopinis efektas. Dabar yra sukurta ir gaminama įvairių plastikinių akinių, kuriais galima žiūrėti originalų vaizdą, bet jie, nors ir plokšti, yra storesni ir brangesni. Todėl pasirinkom pirmąjį būdą. Galimas variantas skaitytojams, kurie norėtų žiūrėti kairėje esantį vaizdą, būtų sudaryti galimybę papildomai nusipirkti tokius akinius už kelis eurus.

Kodėl XX a. pr. fotografai rinkosi būtent stereoskopinių nuotraukų darymo būdą? Neapsiribojo paprastomis. Juk į tas nuotraukas reikėjo žiūrėti tik turint specialų aparatą (akinius?). Ar čia buvo "nušaunami du zuikiai", kuomet padaromos ir stereoskopinės nuotraukos, ir kartu jas galima naudoti po vieną, leidžiant atvirukus?

Stereoskopijos (binokuliarinio regėjimo) principai buvo suprasti dar prieš išrandant fotografiją. Stereoskopinės nuotraukos pradėtos daryti tuoj pat, kai tik 1839 m. buvo išrasta dagerotipija (vienas pirmųjų fotografavimo, vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje būdas). Ypač išpopuliarėjo 1851 m., kai Londono Didžiojoje parodoje buvo parodytas patogios konstrukcijos Brevsterio stereoskopas. Tuomet stereoskopija susižavėjo karalienė Viktorija ir stereoskopija išpopuliarėjo visame pasaulyje.

1861 m. buvo padarytos pirmosios stereoskopinės nuotraukos Lietuvoje, jų autorius - Abdonas Korzonas. XIX-XX a. sandūroje, kai fotografija pasidarė pigesnė ir labiau prieinama, stereoskopija vėl išpopuliarėjo. Visus žavėjo erdvės iliuzija, matoma žiūrint į nuotraukas pro specialius akinius.

Visai neseniai mus traukė 3D filmai, dabar - virtualios realybės akiniai. Juose panaudojamas tas pats binokuliarinio regėjimo principas. Susidomėjimas stereoskopija turėjo savo pakilimo ir atoslūgių laikotarpių, bet niekada nedingo. Pasaulyje daug stereoskopinės fotografijos entuziastų yra ir dabar.

Kas Jus asmeniškai paskatino domėtis senąja Kuršių nerijos fotografija ir ypač stereoskopinėmis nuotraukomis? Kaip kilo idėja išleisti knygą?

Stereoskopine fotografija domiuosi ir nuotraukas renku jau kelis dešimtmečius. Tikriausiai ja užsikrėčiau būdamas visai mažas, kai negalėdavau atsitraukti nuo mamos - matematikos mokytojos - turėto vadovėlio su anaglifiniais geometrinių figūrų vaizdais.

Leidžiant Kuršių nerijos nuotraukų knygą norėjosi, kad skaitytojas, žiūrėdamas į senąsias erdvines nuotraukas, persikeltų į to laikotarpio Kuršių neriją. Dr. N. Strakauskaitė parašė apie Juodkrantės kurorto ir kitų vietovių gyvenimą, aš apsiėmiau rašyti apie nuotraukų autorių R. Minzlofą ir pateikti trumpą fotografijos istorijos apžvalgą.

Kadangi aš tyrinėjau ankstyvąją Didžiosios Lietuvos fotografijos istoriją, apie Mažosios Lietuvos (Prūsijos Lietuvos) istoriją žinojau mažai. Dėl įvairių priežasčių ji iki šiol mažai tyrinėta ir kitų fotografijos istorikų. Gilinantis į šią temą pravertė Evos Pluharovos-Grigienės knyga apie Klaipėdos krašto vaizdavimą iliustruotuose leidiniuose ("Die Migration Der Bilder: Das Memelgebiet in Fotografisch Illustrierten Buchern (1889-1991)"), neseniai naujai išleistas R. Minzlofo albumas "Vaizdai iš Lietuvos" su įdomiais Klaipėdos universiteto istoriko, prof. Vasilijaus Safronovo ir kitų autorių tekstais, bet pavyko ir šiek tiek papildyti naujai surastomis žiniomis apie šio krašto istoriją. Dėkoju bendraautorei dr. N. Strakauskaitei, papildžiusiai mano žinias ir apsaugojusiai mane nuo didelių klaidų.

R. Minzlofas fotografuoti Kuršių nerijos atvyko tikriausiai Juodkrantės kurorto valdybos kvietimu, todėl nuotraukos turėjo parodyti besivystantį kurortą ir nuostabią gamtos aplinką, skatinti poilsiautojus atvykti į kurortą. Gaila, kad tų nuotraukų išliko gerokai mažiau, nei buvo padaryta.

Ką naujo ar netikėto galima sužinoti apie Kuršių neriją, skaitant, vartant Jūsų parengtą knygą? Gal išskirtumėte keletą detalių, kurios Jums asmeniškai įdomiausios, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Tikriausiai skaitytojams bus įdomiausia pažvelgti į erdvines 120 metų senumo nuotraukas. Daugiausia Juodkrantės nuotraukų, bet yra ir kitų kaimelių, nerijos gamtos nuotraukų. Knyga taip pat iliustruota keliomis labai įdomiomis R. Minzlofo įprastinėmis nuotraukomis, keliais to laikmečio Juodkrantės planais, joje daug citatų iš pirmųjų kelionių vadovų po Juodkrantę. Stereoskopinės nuotraukos turi glaustus aprašymus, pasakojančius apie nuotraukose matomus išlikusius ar išnykusius objektus. Manau, kad visa tai kartu padės skaitytojams persikelti į 1900 metų Kuršių neriją ir tyrinėti įvykusius pokyčius.

Virtualus, tiesioginis knygos pristatymas vyks šiandien, nuo 17 val., Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos "Youtube" kanale.