Nidoje be triukų net ir tualetai neparduodami: už tupyklą siūlė per 2 mln. eurų

Netikėto rezultato apstulbinta savivaldybės bendrovės „Neringos komunalininkas“ vadovė Danguolė Seselskytė paskubėjo pradžiuginti ir kurorto merą Darių Jasaitį – telefonu atsiuntė kompiuterio ekrano vaizdą su užfiksuota septyniaženkle suma.

Tačiau neringiškių džiaugsmas truko neilgai – pasakiškas pasiūlymas netrukus išblėso kaip miražas dykumoje.

Kad varžytynių laimėtojas už tualetą su beveik puspenkto aro ploto žemės sklypu mokės pasiūlytus milijonus, D.Seselskytė suabejojo vos tik varžytynėms pasibaigus.

Praėjus vos kelioms dienoms šie įtarimai pasitvirtino – „Neringos komunalininkas“ sulaukė nugalėtojo rašto, kuriame jis pranešė atsisakantis pirkti objektą už nurodytą kainą.

Aukciono dalyvis teisinosi, kad dėl to, kad turi mažai dalyvavimo internetinėse varžytynėse patirties ir dėl žmogiškosios klaidos jis įrašė ne tokią sumą, kokią norėjo.

Labiausiai „Neringos komunalininko“ vadovę nustebino varžytynių laimėtojo pageidavimas, kad jam būtų grąžinta solidi garantinė įmoka – 30 tūkst. eurų.

„Pagal nuostatus, nugalėtojui atsisakius pirkti objektą varžytynių dalyvio garantinis užstatas negrąžinamas.

Šių pinigų jis neturėtų atgauti nepaisant jokių pateisinančių aplinkybių. Bent kol kas užstato grąžinti neplanuojame“, – netvirtai teigė D.Seselskytė ir prasitarė, kad dėl garantinės įmokos su laimėtoju gali tekti bylinėtis teisme.

Varžytynėse – ir kaimynai

Sužinojus, kad už tualetą buvo pasiūlyti milijonai, po Neringą pasklido kalbos, kad tokia varžytynių baigtis galėjo būti surežisuota iš anksto norint sužlugdyti šio objekto pardavimą.

Tokią nuomonę kursto ir dviprasmiška šio nekilnojamojo turto situacija.

Pačiame Nidos centre, prie marių, netoli skulptūros legendiniam šalies bardui Vytautui Kernagiui komunalininkų parduodamas tualetas yra greta kitai savivaldybės įmonei „Neringos vandenys“ priklausiusios neveikiančios siurblinės.

Abu pastatai yra bendrame 7,22 aro ploto sklype, kuris yra atidalytas abiem objektams.

Užpraeitų metų spalį vykusiame aukcione 95 kvadratinių metrų ploto siurblinės pastatą už beveik 192 tūkst. eurų nusipirko itališkais ledais prekiaujanti Vilniaus bendrovė „LJ78“.

Neringiškių manymu, verslo logika diktuoja, kad ši bendrovė trūks plyš turėjo siekti ir tame pačiame sklype esančio tualeto. Kitu atveju jį būtų tekę brangiau perpirkti iš varžytynių laimėtojo arba taikstytis su kitų savininkų planais.

„Gal šiuo metu ši įmonė negalėjo skirti varžytynėse išaugusios sumos ir siūlydama nerealią kainą šitaip nutraukė aukcioną laimėdama daugiau laiko iki kito pardavimo“, – prielaidomis dalijosi vienas Neringos verslininkas.

Bendrovės „LJ78“ vadovė Justė Kaselienė patvirtino, kad jos įmonė varžėsi dėl parduodamo tualeto pastato, tačiau neigė už jį siūliusi milijonus. Varžytynių nugalėtojo pasiūlymą ji vertino kaip padarytą klaidą.

Varžytynės internetu dėl šio pačiame Nidos centre esančio viešojo tualeto (nuotraukoje), kuris yra prigludęs prie jau anksčiau parduoto buvusios siurblinės pastato, sužlugo, kai buvo pasiūlyta daugiau kaip du milijonai eurų.

Klaida menkai tikėtina

Nepavykęs komunalininkų objekto pardavimas įtarimų sukėlė Neringos savivaldybės tarybos narei Agnei Jenčauskienei: „Išgirdę pasiūlytą kainą mes su kolegomis iš pradžių pasijuokėme, nes visiems aišku, kad mokėti tokius pinigus už tualetą nerealu net ir Nidoje.

Tačiau vėliau susimąsčiau, kad kažkas labai nori, kad šis objektas dar nebūtų parduotas, jei rizikuoja prarasti 30 tūkst. eurų. Ar čia nebuvo kažkokio išankstinio susitarimo, jei laimėtojas tikisi net atgauti užstatą?“

Klaidingai įvestos kainos versija verčia abejoti ir pati varžytynių eiga.

Kaip papasakojo vienas šio aukciono dalyvis, pradinę 151 tūkst. eurų kainą buvo galima didinti ne mažiau kaip 2 tūkstančiais eurų. Pasiūlymas fiksuojamas, kai aukciono dalyviai kainos nedidina 5 minutes.

„Baigiantis varžytynėms ilgą laiką laikėsi 215 tūkst. eurų pasiūlymas ir likus kiek mažiau nei minutei jau norėjau įvesti 217 tūkstančių, kai staiga matau ir savo akimis netikiu – kažkas siūlo 2 milijonus 15 tūkst. 222 eurus.

Kol sėdėjau ištiktas šoko, po kelių minučių kaina dar labiau padidėjo – iki 2 mln. 18 tūkst.

Praėjus vos 20 sekundžių sulaukėme dar vieno žingsnio – 2 mln. 20 tūkst. eurų“, – apie neįtikėtiną aukciono pabaigą pasakojo vienas jo dalyvis.

Jo manymu, norėdamas imituoti tariamą skirtingų dalyvių varžymąsi, visus tris milijoninius pasiūlymus greičiausiai pateikė tas pats žmogus, nes pirmą kartą pasiūlius daugiau nei 2 mln. eurų niekas kitas nebūtų mėginęs rizikuoti savo užstatu.

Verslininko teigimu, jei po dvejeto per klaidą ir buvo įrašytas nereikalingas nulis, norėta įvesti suma nebūtų buvusi priimta, nes ji ankstesnę kainą būtų viršijusi tik 222 eurais.

Siūlys didesnę garantinę įmoką

Kad varžytynėse siūlant nerealią kainą ir po to atsisakant objektą pirkti galėjo būti siekiama specialiai sužlugdyti aukcioną, linkęs manyti ir Seimo narys neringiškis Andrius Bagdonas: „Labai patogus būdas gudrauti – siūlai milžinišką sumą, sustabdai aukcioną, o tada pasiteisini padaryta klaida.

Man atrodo, kad elektroninio aukciono dalyvis sumokėdamas garantinį užstatą prisiima visą riziką. Net jei ir tikrai suklysta įrašant kainą, pardavėjui liekantis užstatas yra kaip bauda už padarytą klaidą.

Juo labiau kad numatytu laiku nepardavusi objekto įmonė negauna planuotų pajamų.“

Anot jo, reikėtų svarstyti, kad garantinė įmoka būtų gerokai didesnė, kai turtas parduodamas internetinių varžytynių būdu.

Neringos meras D.Jasaitis teigė, kad komunalininkų tualetą atsisakiusio pirkti varžytynių laimėtojo garantinė įmoka turi likti savivaldybės biudžete: „Bet kuriuo atveju šių pinigų likimą spręs turto savininkė – savivaldybės taryba.“

D.Jasaitis teigė, kad komunalininkų tualetą atsisakiusio pirkti varžytynių laimėtojo garantinė įmoka turi likti savivaldybės biudžete.

G.Bitvinsko nuotr.

Skelbti pakartotinį tualeto pardavimą „Neringos komunalininko“ bendrovė ketina artimiausiu laiku.

Nekilnojamasis turtas – aukso vertės

Aistrų dėl nekilnojamojo turto Neringoje nuolat kyla dėl to, kad šiame kurortiniame pusiasalyje jo plėtra yra suvaržyta, o pasiūla labai skurdi.

Be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas čia labai apribojo naują statybą, o senų pastatų rekonstrukcija itin sudėtinga. Todėl Neringoje, ypač Nidoje, nekilnojamojo turto kainos nuolat auga.

Pavyzdžiui, Nidoje baigiamame rekonstruoti apartamentų komplekse „Auksinės kopos“ dviejų miegamųjų 80 kvadratinių metrų ploto apartamentai kainuoja apie 600 tūkst. eurų. Viršutiniame aukšte apie 200 kvadratinių metrų apartamentai, kuriuose yra išėjimas į atskirą terasą, pernai buvo nupirkti už 1,3 mln. eurų.

Kituose Juodkrantėje ir Nidoje įrengiamuose poilsio apartamentų kompleksuose kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 4 iki 6 tūkst. eurų. Nidoje 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą prašoma vidutinės klasės būste – jis dažnai be šildymo ir įrengtas pusrūsyje.

Gyvenamųjų namų ir vilų pasiūla Neringoje dar mažesnė, o jei savininkai savo turtą ir ryžtasi parduoti, jo kaina yra ne mažesnė kaip 500–600 tūkst. eurų.

Pernai Preiloje už išskirtinėje vietoje prie marių esančią vilą vienas Vilniaus verslininkas sumokėjo net 2,2 mln. eurų. Šioje 340 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų viloje yra baseinas, SPA, dvi pirtys, keturi miegamieji su vonios kambariais ir atskiromis terasomis. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, kondicionavimo sistema.

Bendrovė atsisakė parduoti pastatą

Tai ne pirmas savivaldybės turto pardavimo aukcionas Neringoje, kuris sukėlė įtarimų dėl skaidrumo.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Neringos vandenys“ viešojo aukciono būdu už pradinę 150 tūkst. eurų kainą pardavinėjo Preiloje esančios nebenaudojamos kanalizacijos perpumpavimo stoties 244 kvadratinių metrų ploto pastatą.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Neringos vandenys“ viešojo aukciono būdu už pradinę 150 tūkst. eurų kainą pardavinėjo Preiloje esančios nebenaudojamos kanalizacijos perpumpavimo stoties 244 kvadratinių metrų ploto pastatą.
T.Krasausko nuotr. 

Atplėšus vokus paaiškėjo, kad didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis iki aukciono pradžios nebuvo sumokėjęs pradinio įnašo ir iš aukciono turėjo būti pašalintas.

Dar vienos dalyvės voke pardavimo komisija neaptiko lapo su siūloma kaina. Nugalėtoju turėjo būti pripažintas visus reikalavimus atitinkantis trečias dalyvis, kuris už šį objektą pasiūlė 200 tūkst. eurų.

Jokio pasiūlymo nepateikusios įmonės atstovė pareiškė, kad lapas su nurodyta 450 tūkst. eurų suma įtartinai dingo iš voko, ir paprašė objekto pardavimą organizuoti iš naujo. Šis prašymas buvo patenkintas, o 200 tūkst. eurų pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad trys voke buvę dokumentų lapai buvo susegti, bet ne surišti.

Ginčas dėl tokio pastato pardavimo komisijos sprendimo teisėtumo persikėlė į teismą, o savivaldybės tarybos liberalų frakcija kreipėsi į teisėsaugą prašydama ištirti, ar atsisakius parduoti pastatą nebuvo pažeista viešojo intereso.