Dėl žuvų rūkyklų - į šalies sostinę

Neringos savivaldybėje vykusio susitikimo metu apie teisės aktų reglamentavimą diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, Neringos žvejų bendruomenės nariai.

Inicijuoti šį susitikimą paskatino pirmosios žvejams skirtos baudos, siekiančios daugiau nei du šimtus eurų, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų. Baudas skyrė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, reaguodamas į skundus.

Sanitarinės apsaugos zona - aplink stacionarų taršos šaltinį ar kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nustatyta riba skiria šią teritoriją nuo kitų teritorijų siekiant, kad ūkinės veiklos skleidžiama tarša nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Rūkykloms, kūrenamoms mediena, šis atstumas siekia 100 metrų.

Stacionarioms Neringos sodybų rūkykloms, stovinčioms seniau nei įsigaliojo teisės aktai, šis reikalavimas neįgyvendinamas.

Kaip pastebėta Neringos savivaldybėje vykusio susitikimo metu, problema yra ta, kad Neringos žvejams, kurie per dieną išrūko nuo 50 iki 100 kilogramų žuvų, keliami tokie patys reikalavimai kaip didelėms įmonėms, išrūkančioms 50 tonų per dieną.

"Nei turistai, nei mes neįsivaizduojam Kuršių nerijos be rūkytos žuvies kvapo. Į Neringą žmonės atvyksta vien tam, kad nusipirktų rūkytų žuvų, ir jei mes tai prarasime, prarasime didelę dalį savo identiteto. Institucijos turi laikytis teisės aktų, bet mes galime susitelkti juos keičiant", - susitikimo metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.

Anot mero, buvo siūlymų numatyti vietą Kuršių nerijoje, kur galėtų vykti žuvų rūkymas ir proceso demonstravimas, tačiau dėl sudėtingų teritorijų planavimo procedūrų tai praktikoje sunkiai įgyvendinama.

Siekdami išsaugoti rūkyklas, žingsnius turi žengti ir žvejai - siekti, kad žuvies rūkymo procesas būtų sertifikuotas kaip kultūros paveldas. Taip jis įgytų dar didesnę svarbą, tad kreiptis dėl išimčių būtų paprasčiau.

Susitikimo metu sutarta, kad Neringos savivaldybė ir asociacija "Vidmarės" kreipsis į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl teisės aktų pakeitimo - bus siekiama mažinti sanitarines apsaugos zonas mažus kiekius rūkančioms įmonėms arba ieškoti galimybių taikyti išimtis.

"Kuršiai kieme žuvis rūkė, paliko mums šiuos namus, šį kraštą. Tai mus įpareigoja ieškoti galimybių tęsti šią tradiciją", - teigia Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.