Pirmoji pasaulio ornitologijos stotis buvo įkurta Kuršių nerijoje

Rasytė

Pirmąkart Rasytė paminėta Hermano Vartbergės kronikoje 1372 m.

1389 m. Klaipėdos komtūrijos inventoriuje minimas Rasytės karčemininkas.

Vokiečių mokslininkas, geografas Rytprūsių tyrėjas dr. Friedrichas Mageris (1885-1974) su Rasyte sieja 1379 m. Didžiojoje Ordino valstybės knygoje minimą žirgyną Kuršių nerijoje.

Rasytėje veikė ir plytinė: 1403 m. Klaipėdos pilies rekonstrukcijai buvo užsakyta ir 1404 m. pagaminta 443 tūkstančiai plytų.

KURORTAS. Rasytė XX a. pradžioje.

Rasytė nuo 1397 m. priklausė Žiokų apygardai.

XV a. iš Livonijos į Kuršių neriją atsikėlė kuršiai. Pagal 1423 m. Žiokų činčo registrą, Rasytėje gyveno karčemininkas ir kuršiai, turėję 20 naudojamų daržų.

XVI a. pradžioje minimos dvi gyvenvietės: Rasytė priešais pilį (vorm Schloss) ir Rasytė priešais bažnyčią (vor der Kirche).

1532 m. Rasytėje priešais pilį buvo 15 naudojamų daržų, 1541 m. gyveno 16 žvejų, 1550 m. - vienas iždininkas ir 16 žvejų.

Rasytės kaimas priešais bažnyčią tapatinamas su būsima Rasytės Kunce. 1506 m. karčema Kuntz-Krug minima būtent šiame kaime. Tai galėtų reikšti, kad XVI a. 6-ajame dešimtmetyje karčema Kuntz-Krug ir Rasytė priešais bažnyčią buvo sujungta į vieną Kuncės kaimą. 1532 m. Rasytėje priešais bažnyčią gyveno 12 žvejų, kurie ėjo lažą, gabendavo laiškus į Klaipėdą ir Šarkuvą. 1550 m. gyveno 24 činčininkai. Po 1550 m. Rasytė priešais bažnyčią nebeminima. Rasytės pavadinimas liko gyvenvietei priešais pilį.

ŠIAME name su šeima gyveno pirmosios pasaulyje ornitologijos stoties įkūrėjas J. Tynemanas. ("Wikipedia", 2002 m. nuotr.)

Rasytėje priešais pilį 1568-1569 m. minimas iždininkas, 17 žvejų, burgrafas, hercogo medžioklės ūkio pareigūnas, karčemininkas, pašto raitelis, girininkas.

XVI a. Rasytė tapo domeno valsčiaus (kuriam priklausė penki žvejų kaimai, įskaitant Kuncų ir Šarkuvos bažnytkaimius) centru.

XVII a. Rasytė priklausė Kuršių nerijos pašto kelio sistemai, joje buvo pašto stotis.

1785 m. Rasytė buvo karališkojo domeno valsčiaus centras, turėjo 24 ugniakurus. 1820 m. prie 29 ugniakurų gyveno 190 gyventojų, 1885 - 369 gyventojai jau 56 namuose.

XX a. pradžioje Rasytė buvo kurortas. Tarpukariu veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla, jaunimo turistinė bazė.

1939 m. Rasytėje buvo 691 gyventojas. Iki 1945 m. priklausė Sembos apskričiai.

Pilis

Tiksli vieta ir pastatymo metai nežinomi. Spėjama, kad pastatyta XIV a. viduryje, tuo pat metu, kai buvo statoma Ventės pilis (apie 1360 m), kadangi abi pilys priklausė tam pačiam Kryžiuočių ordino gynybinės sistemos ruožui. 1387, 1388, 1395 m. Ordino kelių į Lietuvą aprašymuose Rasytė minima kaip nakvynės punktas kelyje į Ventės pilį ir Žemaitiją. Neaišku, ar šis nakvynės punktas reiškė pilį, ar karčemą, nes karčemininkas Rasytėje minimas jau 1389 m., o pilis - tik XV a. dokumentuose.

1434 ir 1436 m. minimi pilyje rezidavę Ordino pareigūnai. 1466 m. Torunės taikos sutarties tekste ir Naujojoje didžiųjų magistrų kronikoje bei 1525 m. Krokuvos sutarties tekste Rasytė minima kaip viena iš Ordino pilių.

ŠIŲ DIENŲ Rasytė - Rybačis. (Nuotraukų autorius Ilja Varlamovas, Varlamov.ru)

XVI-XVII a. sandūroje iš Rasytės pilies jau buvo likusios tik apgriuvusios sienos. 1748 m. liko tik rūsiai ir skliautai. Iš spėjamų pilies lokalizavimo vietų - Juodojo kalno, Valgumo kalno, Rasytės rago - labiausiai argumentuota atrodo paskutinioji.

(Šaltinis: Mažosios Lietuvos enciklopedija)

TARPUKARIU Rasytėje buvo gausu poilsiautojų: čia veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla, jaunimo turistinė bazė. (Nuotrauka iš Bildarchiv-ostpreussen.de)

Johanas Tynemanas

Vokietis Johanas Tynemanas (Johannes Thienemann) gimė 1863 m. Tiuringijoje, pastoriaus šeimoje, kuri labai domėjosi paukščių gyvenimu. Pagal šeimos tradiciją jam teko studijuoti teologiją Leipcige ir Halėje. Po studijų vadovavo privačiai aukštajai mokyklai Ostervike. 1896 m. atvyko atostogų į Kuršių neriją. Svečiuodamasis Hofmanų namuose Rasytėje, susipažino su Klara Hedviga Hofman, Klaipėdos architekto Adolfo Hofmano (Adolf Hoffmann) ir Augustės Šimkus (Auguste Schimkus), gyvenusių Malkų gatvėje, dukra.

Susižavėjęs Kuršių nerija ir klaipėdiete Klara Hedviga, J. Tynemanas liko ištikimas abiem visą gyvenimą.

PAUKŠČIŲ ŽIEDUOTOJAS prof. Johanas Tynemanas, Karaliaučiaus universiteto dėstytojas, 1927 m. parašęs knygą "Rasytė. Trys dešimtmečiai Kuršių nerijoje", išleidęs pirmąjį paukščių migravimo atlasą. (Nuotrauka iš Bildarchiv-ostpreussen.de)

Nuo 1901 m. jis studijavo zoologiją Karaliaučiaus universitete, tais pačiais vedė Klarą Hedvigą ir su Vokietijos ornitologų draugijos pagalba Rasytėje įkūrė paukščių stebyklą. Nuo 1903 pradėjo žieduoti paukščius. Rašė stebėjimo dienoraščius, mokslinius straipsnius, bendradarbiavo su Helgolando ornitologine stotimi - kartu leido žurnalą "Vogelzug" ("Paukščių traukimas").

1906 m. Karaliaučiaus universitete J. Tynemanas apsigynė daktaro disertaciją. 1910 m. tapo universiteto docentu.

1927 m. mokslininkas išleido knygą "Rasytė. Trys dešimtmečiai Kuršių nerijoje" ("Rossitten. Drei Jahrzehnte auf der Kurischen Nehrung"), kurioje aprašomi ir Klaipėdos krašto briedžiai bei kiti gyvūnai. 1930 m. J. Tynemano vadovaujama stotis išleido pirmąjį paukščių migravimo atlasą. 1931 m. pasirodė jo knyga "Paukščių traukimas Rasytėje" ("Vom Vogelzug in Rossitten").

Iki 1923 m. Rasytės stotis priklausė Vokietijos ornitologų draugijai, nuo 1923 m. - Kaizerio Vilhelmo draugijai.

J. Tynemanas 1929 m. išėjo į pensiją, tačiau liko Rasytėje. 1938 m. Rasytėje mirė ir buvo palaidotas.

Rasytės paukščių stebykla buvo uždaryta 1944 m.

Johano ir Klaros Hedvigos Tynemanų sūnus Hansas Georgas buvo paskutinis ikikarinio Karaliaučiaus zoologijos sodo (įkurto 1896 m.) vadovas.

(Šaltinis: Frank Andert, "Thienemanner in der Lossnitz", Thomas Engelhardt, "Die Vorfahren des "Vogelprofessors" Johannes Thienemann")

RASYTĖ (Rybačij)- 20 km į pietus nuo Nidos.