Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai

Tęsinys. Pradžia 2019 01 12

Maitinimo įmonių buvo ir uoste

Žuvies turgaus lankytojai ir prekiautojai taip pat turėjo galimybę rinktis - apsilankyti čia pat stovėjusiose karčemose "Zur goldenen Ancker" (liet. "Prie auksinio inkaro") arba "Krug auf der Heide" (liet. "Šilokarčema").

Pasistiprinti buvo galima netgi Šilutės uoste.

Viena jauniausių Šilutėje veikusių irkluotojų draugija uosto pusiasalyje turėjo klubo pastatą, kuriame klubo nariai mėgo atsipalaiduoti, pasilinksminti, smagiai pašokti.

Prisimenu, kaip 1946 metais, tame gražiame pastate buvo išlikęs biliardo stalas bei maža kelių patiekalų arbatinė.

Rankiniai kavos pupelių malūnėliai.

Rotondos tipo medinis gražiais ir spalvotais briedžių drožiniais išpuoštas pastatas buvo apšildomas, tad net po karo pabūti rotondoje buvo kiekvieno atkakėlio šilutiškio garbės reikalas.

Tiesa, kai 1947 metais Šilutės vienuolyne buvo įkurti istrebiteliai (istrebitelnije voiska protiv litovskogo nacionalističeskogo podpolja), jie rotondą nugriovė, kad čia nesirinktų žmonės, o biliardą persinešė į savo garnizono patalpas vienuolyne.

Aš, kaip senas šilutiškis, gerai prisimenu, kad mano senelis mokė mane mušti lazdą milijardo kamuolius...

Prašmatnios vaišės H. Šojaus dvare

Mažai iki šiol žinoma apie minėtose maitinimo vietose siūlytų patiekalų asortimentą. Iškilmingesnių pietų pavyzdžiu galėtų pasitarnauti išlikęs 1911 m. Hugo Šojaus Šilutės dvare surengtų Mėmelio provincijos administratorių šventinių pietų meniu: Windsor sriuba, Jorkšyro nugarinė su garnyru, karštas omaras su pikantišku padažu, keptas fazanas, šparagai su olandišku padažu, varškėčiai su agrastų kompotu bei vaniliniai ledai su šiltomis vaisių sultimis...

 "Bahnhofs Hotel" (liet. "Stoties viešbutis).

Apžvelkime keletą valgių, kuriuos gamino Hugo Šojaus kulinarai vien tik iš žuvies:

Žuvies sriuba su skrudintais miško grybais ir porais (Fischsuppe mit Pilzen).

Kepta lašišos filė su pakepintomis slyvomis ir daržovių kubeliais.

Britvone vyne su česnakais ir daržovėmis keptas šamas kiaulienos šoninės apvalkale.

Baltu vynu garintas sterkas su lašišų ikrais ir peletrūnų padažu.

Menkės filė, apkepta grietine ir morkomis - sekmadieninis patiekalas.

Kaffee getranke

Mažojoje Lietuvoje Klaipėdos krašte ir Karaliaučiaus srityje nuo XVIII amžiaus buvo įsigalėjęs ir iki karo išsilaikė 16-tos valandos kavos gėrimas (Kaffee Getränke).

Nesvarbu, kur būdavo žmogus, ką bedarydavo, tą valandą būtinai sėsdavo gerti kavos. Miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose 4-tą (16) valandą po pietų visi sutartinai sėsdavosi prie stalo gerti kavos.

Kiekviena šeima turėjo savo namuose kavos pupelių skrudinimo indą, rankinį kavos pupelių malimo malūnėlį, puodą kavai virti, kavinuką ir kavai puodukus.

Prie kavos duodavo kasdienių kietų kavoje mirkomų tešlainių, trupininį pyragą - štroizelį, šventadieniais - minkštų purių meduolių, arba bandelių su cinamonu.

Yra išlikę Mažosios Lietuvos pirmojo pasaulinio karo kareivių laiškai namiškiams, kurie su nostalgija aprašo Kaffee Getränke, kai prie kavos puoduko susirinkdavo visa šeima ir jie, mirkydami kietuosius tešlainius kavoje, ją gurkšnodavo mėgaudamiesi ir įstabiu kietųjų kavoje mirkomų tešlainių skoniu, ir svaiginančiu šviežiai sumaltos bei ką tik pagamintos kavos pupelių skoniu bei kvapu.

Kaffee Getränke

Jie aprašo karo laukų šleikščia erzackavą ir kareiviškus tešlainius - galetus, kurių net ir išmirkius vandenyje sunkiai galima įkasti...

1921 m. Klaipėdos (Mėmelio) krašto Dumpių kaimo lietuvininkų-šišioniškių Milkeraičių šeimos Kaffee Getränke

Suprantama, Antrojo pasaulinio karo metu daugelis lietuvininkų šišioniškių pasitraukė į Vokietiją, o likusieji buvo rusų okupantų nužudyti arba geriausiu atveju ištremti į Sibirą.

Į jų vietą atsikraustė kolonistai. Ir nepaisant į visus rusų okupantų plėšimų ir niokojimų, Šilutės evangelikų kirchėje koridoriuje abipus pagrindinių durų išliko Pirmajame pasauliniame kare žuvusių Klaipėdos krašto lietuvininkų - šišioniškių vardai ir pavardės...

Paskaitykite - vien lietuviai...

...Šiandien šių gražių kavos gėrimo tradicijų neliko, niekas net nežino, kad jos tokios buvo, tik Klaipėdos ir Šilutės muziejuose dar galima pamatyti unikalius kavos pupelių skrudinimo, malimo ir gėrimo indus, kurių paskirties nežino atkakėliai istorikai ir tautotyrininkai iš varganos Didžiosios Lietuvos...

Esu įsitikinęs, kad jei sumanūs kavos prekeiviai atgaivintų tokius kavos gėrimo festivalius Šilutėje, Priekulėje arba Pagėgiuose, galų gale Klaipėdoje, Drevernoje, Kintuose, Rusnėje su visomis senosiomis kavos gamybos ir gėrimo ceremonijomis, Mažosios Lietuvos kietaisiais kavoje mirkomais tešlainiais ir išskirtinio skonio štroizeliais, tai šis renginys, galėtų išgarsėti pasaulyje kaip Milano arba Pietų Amerikos kavos festivaliai.

Beje, mūsų dienų, t.y. 21 amžiaus tautotyrininkai, kurių nei tėvai, nei protėviai niekada nėra gyvenę Mėmelio (Klaipėdos) ir Karaliaučiaus kraštuose, sutartinai "įsitikinę" tvirtina, kad Klaipėdos krašto gyventojai lietuvininkai-šišioniškiai, Karaliaučiaus krašto lietuvininkai-būrai, kionigslenderiai, mėmelenderiai ir vokiečiai, lyg kokie Didžiosios Lietuvos nusigyvenę bajorai gėrė cikorijų, gilių, grūdų, kiaulpienių arba morkų "kavą"?...

Tie "mokslininkai", kilę iš gūdaus Lietuvos kaimo, net nesupranta, kad Rusijos okupuota Didžioji Lietuva ir ypač Žemaitija buvo niekingai atsilikusi provincija, o jos gyventojai lietuviai buvo baudžiauninkai, kurie net svajonėse negalėjo įsivaizduoti kavos ar arbatos gėrimo.

Šiuolaikiniai etnologai neturi žinių, kad Mėmelis garsėjo neskrudintų kavos pupelių uostu ir kavos pupelių sandėliais, todėl ir kavos čia būdavo galima gauti pigiau negu kitose kraštuose. Tad beveik kiekvieno vietos gyventojo namuose buvo tikrų kavos pupelių skrudintuvai ir kavos pupelių malūnėliai...

Čia būtina paminėti, kad Mėmelio (Klaipėdos) krašte, ypač mažuose gyvenvietėse niekas štrūdelių nekepė. Štrūdeliai buvo Kionigsbergo krašto Austrijos ir Vokietijos populiarūs kepiniai.

(Bus daugiau)