Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai

Skanaujant tantės (tetos) Bratkus ("Varninės" restorano savininkė) gardžius pyragus su kava, "Varninės" restorane buvo galima mėgautis įdomiais pasirodymais, kaip antai Vyrų giedotojų draugijos Sekminių proga rengiamais koncertais.

Be minimų kavinių, barų, restoranų, Šilutėje (Haydekruge) buvo ir keletas alaus varyklų, kurios virdavo vietinių gyventojų ir svečių vertinamas ir mėgstamas alaus rūšis.

Centre - daug viešbučių ir kavinių

Kirtus geležinkelio pervažą, vietų pailsėti ir užkąsti buvo nepalyginamai daugiau. Geležinkelio stoties pastate veikė Hermanui Kellmereit priklausiusi užeiga.

Netoli nuo čia, Miško gatvėje, stovėjo "Bahnhofs Hotel" (liet. "Stoties viešbutis", sav. Walter Peth), o Stoties ir Tilžės g. kampe lankytojų laukė Otto Bellmann užeiga-viešbutis "Kronprinz" (liet. "Sosto įpėdinis").

Dabartinės Tilžės g. pastatuose Nr. 12 veikė broliams Mikuteit priklausęs restoranas, Nr. 2 (dabar fotoateljė "Kodak", maisto prekių parduotuvė "Tilžė") - Fritz Wiethe'ės viešbutis ir restoranas ("Hotel Gaidies").

Restoranas "Willa Werden".

Buvusioje Princo Joachimo, vėliau Prezidento Smetonos bei A. Hitlerio, dabartinėje Lietuvininkų gatvėje, pastatuose Nr. 74 (dabar įsikūrusi F. Bajoraičio viešoji biblioteka) buvo įsikūrusi savininkų Jurgeneit ir Steppan užeiga.

Kitapus gatvės, šalia buvusių teismo rūmų, buvusio "Nemuno" viešbučio pastate veikė senas tradicijas turėjęs "Deims Hotel &Caf?", kuriame buvo įrengtas centrinis šildymas, 24 lovos ir garažai.

"Deims" viešbučio ir kavinės kieme buvo sodas su pasivaikščiojimo takais. Sode iki 1920 m. savo šaudyklą su taikiniais ir net 200 m ilgio šaudymo takais turėjo Šaulių draugija.

Tik vėliau, matyt, sugriežtėjus reikalavimams, šaudyklą, kaip minėta, perkėlė į Varnamiškį.

Siūlė ir žuvies, ir kaimiškos sriubos

Greta minėto viešbučio ir teismo rūmų pailsęs miestelėnas ar keliauninkas galėjo užsukti į karčemą, kurią miestelėnai paprasčiausiai vadino VII skyriumi - mat šalia buvusiuose teismo rūmuose veikė šeši tarnybiniai skyriai.

Pakeliui į turgavietę buvo galima apsistoti buvusios universalinės parduotuvės vietoje stovėjusią p. Hoffmanno užeigą, kurioje, pasak senųjų šilutiškių, visada buvo galima gauti ir išskirtinės Šilutės žuvies sriubos (Fischsuppe) su sterku ir bulvių košės kukuliais ir paprastos kaimiškos sriubos.

Otto Bellmann užeiga - viešbutis "Kronprinz" (liet. "Sosto įpėdinis").

Priešais paštą, Lietuvininkų g. 32 (dab. Šilutės kredito unija), pastate veikė viešbutis "Zur Post" (liet. "Prie pašto").

Lietuvininkai-šišioniškiai, kaip ir jų kaimynai Didžiosios Lietuvos lietuviai, savo mityboje vartojo daug sriubų. Jei vokiečių kolonizatoriai sriubą gamindavosi tik kartą per savaitę, tai lietuvininkai net tris kartus dienoje.

Ypač mėgstamos būdavo įvairios pieniškos sriubos ir trintosios, kurias, kalbant tiesą, buvo nusižiūrėję iš vokiečių.

Prabangiausias viešbutis ir restotanas "Germania"

Didžiausią maitinimo įstaigų pasirinkimą Šilutėje buvo galima rasti tuo metu prestižiškiausioje ir paklausiausioje miesto vietoje - Turgaus aikštėje.

Šito priežastis buvo ta, kad Šilutės savaitiniai turgūs sutraukdavo minias prekeivių ir pirkėjų iš viso Klaipėdos krašto, Karaliaučiaus krašto, taip pat Žemaitijos.

Viename oficialiame 1912 m. dokumente minima, kad dėl minėtų turgų Šilutę kas savaitę aplanko apie 6 tūkst. žmonių, atvyksta 2 tūkst. vežimų ir atplaukia 120 valčių.

Šilutėje buvo ir keletas alaus varyklų.

Toks didelis lankytojų srautas Turgaus aikštėje suformavo atitinkamą maitinimo įstaigų tinklą.

Pirmiausiai būtina paminėti dabartinio Šilutės rajono savivaldybės pastato vietoje stovėjusį vieną prašmatniausių Šilutėje viešbučių "Germania", kuris klientus, be įvesto centrinio šildymo ir autogaražų, viliojo pirmos klasės virtuve, išlaikytais gėrimais, moderniai įrengtais numeriais, vandentiekio patogumais, reprezentacine sale ir uždaru klubiniu kambariu.

Matyt, dėl šių teikiamų patogumų šis viešbutis buvo tapęs įprasta aukštuomenės pobūvių, įvairių draugijų susirinkimų vieta.

Antai žinoma, kad 1926 m. lapkričio 10 d. vykusios naujai pastatytos Šilutės evangelikų bažnyčios pašventinimo iškilmės užsibaigė "Germania" viešbutyje šventiniais pietumis.

O štai miesto teisių Šilutei suteikimo ir paskelbimo iškilmes 1941 m. rugsėjo 27 d. valdžios atstovai ir garbės svečiai po oficialios ceremonijos taip pat pratęsė viešbutyje "Germania" surengtame pobūvyje.

Minėto viešbučio pastate, be įvairių firmų, buvo įsikūrusi ir karčema "Windenburger Ecke" (liet. "Ventės ragas"). Šioje aikštės pusėje dar buvo Otto Gūnther užeiga, Olgos Schmidtke restoranas, kavinė "Kaiser's Kaffee Geschõft", Paul Grabies priklausiusi konditerija ir kavinė.

Šiaurinėje aikštės pusėje, dabartinio pastato Turgaus a. Nr. 5 vietoje stovėjo užeiga "Makain & Schappeit", o pastate Nr. 9 veikė savininkui Buttkus priklausęs restoranas.

Maitinimo įmonių buvo ir uoste

Žuvies turgaus lankytojai ir prekiautojai taip pat turėjo galimybę rinktis - apsilankyti čia pat stovėjusiose karčemose "Zur goldenen Ancker" (liet. "Prie auksinio inkaro") arba "Krug auf der Heide" (liet. "Šilokarčema").

Pasistiprinti buvo galima netgi Šilutės uoste.

Viena jauniausių Šilutėje veikusių irkluotojų draugija uosto pusiasalyje turėjo klubo pastatą, kuriame klubo nariai mėgo atsipalaiduoti, pasilinksminti, smagiai pašokti.

Prisimenu, kaip 1946 metais, tame gražiame pastate buvo išlikęs biliardo stalas bei maža kelių patiekalų arbatinė.

Rotondos tipo medinis gražiais ir spalvotais briedžių drožiniais išpuoštas pastatas buvo apšildomas, tad net po karo pabūti rotondoje buvo kiekvieno atkakėlio šilutiškio garbės reikalas.

Tiesa, kai 1947 metais Šilutės vienuolyne buvo įkurti istrebiteliai (istrebitelnije voiska protiv litovskogo nacionalističeskogo podpolja), jie rotondą nugriovė, kad čia nesirinktų žmonės, o biliardą persinešė į savo garnizono patalpas vienuolyne.

Aš, kaip senas šilutiškis, gerai prisimenu, kad mano senelis mokė mane mušti lazdą milijardo kamuolius...

(Bus daugiau)