Karaliaučiaus kontrastai nesiliauja persekioję

Lietuva šiemet mini 150-ąsias Vydūno gimimo metines. Detmolde pristatoma kolekcija yra lyg dedikacija vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostai-Vydūnui (1868–1953).

Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

Kitąmet sukaks 30 metų, kai Kauno miestas bendradarbiauja su Lipės apskrities centru Detmoldu. Nuolatinius ryšius su šiuo Vokietijos kraštu palaiko ir Vydūno draugija.

Marius Jonutis. "Tas, kuris mato".

„Dėl šios parodos galėjome nuodugniau susipažinti su Vydūno asmenybe. Mums tai ir garbė, ir nauda“, – teigė parodos kuratorius dailininkas Linas Liandzbergis.

Burdamas dalyvius kuratorius teigė sulaukęs didžiulio entuziazmo. Tačiau buvo ir nuostabos, juk menininkams Vydūno tema tikrai ne iš lengvųjų. Daugelį tai paskatino labiau pasidomėti Vydūno asmenybe, įsigilinti į jo kūrybinį palikimą.

V. Storosta gimė 1868 metais Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje ir Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų.

Ugnė Žilytė. "Pusryčiai su Vydūnu" (2018)

Padarė keistą įspūdį

Kviečiamas dalyvauti parodoje skulptorius Mantas Maziliauskas atskleidė pastaruoju metu jau turintis šiokių tokių „reikalų“ su Vydūnu: gegužę Kintuose bus atidengtas memorialinis paminklas – suolelis su arfos stygų kompozicija. M. Maziliauskas – jo autorius.

L. Liandzbergio tapybos darbą įkvėpė į atmintį įstrigęs vaizdas, kai pirmą kartą lankydamasis Karaliaučiaus krašte išlipo iš autobuso. „Peizažas padarė labai keistą įspūdį: prieš akis atsivėrė didžiulė žydinti pieva, o virš jos – tamsus audringas dangus. Šis kontrastas persekioja mane kaskart, kai tik apsilankau tame krašte. Manau, tokio kontrasto esama ir tarp Vydūno humanistinių idėjų bei Karaliaučiaus krašto likimo, niekieno žemės“, – svarstė L. Liandzbergis.

Vokietijoje - paroda Vydūnui atminti.

Trylika žvilgsnių į Vydūną

Parodoje dalyvauja Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lidija Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, L. Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, M. Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas ir Ugnė Žilytė.

Paroda siekiama prisiminti Vydūno intelektinį ir meninį palikimą, įvertinti jo reikšmę dabarčiai, pristatyti įdomiausius Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalba.

Po viešnagės Vokietijoje paroda bus eksponuojama Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje ir Vydūno gimtinėje – Šilutės rajone, Hugo Šojaus muziejuje. Parodas Lietuvoje lydės vaikams ir jaunimui skirta edukacinė programa.

Linas Jusionis. "Akis į akį".

Septyneri metai

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė į Vokietijos gilumą. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutinius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 metais jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis siejo senovės indų filosofiją su neoplatonizmo ir krikščionybės elementais. Ne kartą atsidūręs mirties akivaizdoje, patyręs smurtą ir skurdą, Vydūnas sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.