Iš Labguvos istorijos

1249 m. Labguva šaltiniuose paminėta kaip Labegow, 1300 m. - kaip Labiow.

Pamariškiai Deimės pakrantėje turėjo pasistatę pilį Labegowe, apsuptą pelkynų. 1258 m. ją užėmė kryžiuočiai ir jos vietoje pasistatė savo įtvirtinimus iš rąstų - apsaugoti vandens keliui Deima ir Kuršių mariomis į Mėmelį (Klaipėdą). 1274 m. skalviai, keršydami už sunaikintas jų pilis prie Ragainės, medinę kryžiuočių tvirtovę sudegino. 1280 m. kryžiuočiai toje pačioje vietoje pradėjo statyti akmeninius įtvirtinimus. Jie ilgą laiką turėjo gynybinę funkciją.

Nuo 1360 m. pradėta mūrinės pilies statyba. Iš riedulių bei plytų sumūryta šešiakampė tvirtovė ir komtūro namas su iždine.

Šalia pilies kūrėsi priemiestis. 1372 m. minima Labguvos karčema. 1400 m. gyveno apie 500 žmonių. 1408 m. priešpily pastatyta bažnyčia. 1642 m. gavo Kulmo miesto teises.

XIV-XV a. priemiestyje iš lauko akmenų sumūryta parapijos bažnyčia buvo vienintelė Semboje (be Karaliaučiaus katedros) trijų navų šventovė su krištoliniais ir tinkliniais skliautais (1960 m. sovietai nugriovė).

Dideli tvirtovės perstatymo darbai vyko XVI a. Pastatų kompleksas įgavo laužyto šešiakampio planą. L formos pilies kiemą supo keli korpusai: komtūro namas, konvento būstinė, ūkinė dalis, puošni riterių salė etc. Pilį ir priešpilį juosė platus vandens griovys - Deimės atšaka.

XVII a. nuo Labguvos iki Nemunyno iškastas Pričkagrabės perkasas labai pagyvino laivybą iš LDK į Karaliaučių ir tolyn į Vakarų Europą. Kasmet pro Labguvą praplaukdavo tūkstančiai įvairių laivų ir sielių iš Didžiosios Lietuvos ir kitur. Pro Labguvą iš LDK gabenta mediena, pelenai, vaškas, odos, taukai etc. Atgal - druska, geležis ir kt. prekės.

Labguvoje ir jos apylinkėse XVI a. gausiai gyveno lietuvninkų. 1709-1711 d. maras, badas ir didžioji kolonizacija po jo padėtį pakeitė: mieste ir apylinkėse padaugėjo vokiečių. XIX a. pabaigoje Labguvos evangelikų liuteronų bažnyčioje nustota laikyti pamaldas lietuvių kalba.

1939 m. mieste buvo 6 527 gyventojai.

1946 m. Labguva pervadinta Polesku.

XIX a. pabaigoje pro Labguvą nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Tilžę. Per Mažąją Lietuvą kursavęs greitasis traukinys pravardžiuotas "padūkusiai lekiančiu lietuviu" (vok. Rasender Litauer).

VARDAI
1562-1587 m. Labguvos evangelikų liuteronų klebonu dirbo vienas žymiausių lietuvių raštijos kūrėjų, prūsų kilmės Jonas Bretkūnas, Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, lietuviškai išspausdintos "Postilės" (beveik 1000 puslapių apimties pamokslų rinkinys) autorius.
1762-1775 m. kunigavo lietuvių religinės literatūros leidėjas Kristijonas Piečys.
1832-1840 m. kunigavo Karolis Otonas Glogau, vertęs religinius raštus, parengęs giesmyną mokykloms (1855 m.), rinkęs lietuvių tautosaką, žodžius ir posakius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
1892-1903 m. Labguvoje teismo vertėju dirbo aušrininkas Jurgis Mikšas.