Frydricho II laiškas iš Prūsų Lietuvos

"Mano brangusis drauge!

Pagaliau po trijų savaičių kelionės mes atvykome čionai, į žemę, kurią aš laikau civilizuoto pasaulio tobulumo viršūne. Tai Europoje mažai žinoma provincija, kuri tačiau nusipelnė būti žinoma kur kas labiau, nes gali būti laikoma karaliaus, mano tėvo, kūriniu.

Prūsų Lietuva yra daugiau kaip 30 vokiškų mylių ilgumo ir 20 mylių platumo kunigaikštystė, nors Žemaitijos kryptimi ji mažėja. Amžiaus pradžioje provincija buvo nusiaubta maro, epidemija ir badas nusinešė daugiau kaip 300000 gyventojų.

Rūmų valdininkai, mažai žinoję apie nelaimę, nesuteikė papildomos pagalbos turtingai derlingai provincijai, kurioje buvo maža gyventojų ir gausybė įvairiausios produkcijos. Liga pjovė žmones. Laukai liko neapsėti ir juos užžėlė piktžolės. Nyko galvijai. Vienu žodžiu, mūsų klestinti provincija pavirto baisiausia dykra. Tuo metu pasimirė Frydrichas I ir buvo palaidotas kartu su savo tariama didybe. Jį domino tik tuščiagarbė prabanga ir pompastiškų nieko vertų ceremonijų demonstravimas.

FRYDRICHO II laiško Volterui fragmentas (Potsdamas, 1747 m., balandžio 24 d. rankraštis, saugomas Vokietijos istorijos muziejuje).

Mano tėvas, tapęs jo įpėdiniu, neliko abejingas sielvarto ištiktam kraštui. Jis nuvyko į nelaimės vietą ir išvydo ištuštėjusias didžiules apylinkes, kuriose viešpatavo maras, badas ir nedoras ministrų šykštumas. Nuo 12 iki 15 išmirusių miestų, nuo 400 iki 500 nebegyvenamų kaimų - toks liūdnas paveikslas stojo prieš jo akis. Tačiau tai jo neišgąsdino, anaiptol, jis nusprendė apgyvendinti šalį, virtusią dykra, iš naujo. Nuo tol karalius nešykštėjo išlaidų, kad įgyvendintų savo gerus ketinimus. Jis leido išmintingus įsakus, atstatinėjo viską, ką sugriovė maras, ir leido atvykti tūkstančiams šeimų iš visų Europos kampelių. Laukai vėl buvo apsėti, sodybos apgyventos, suklestėjo prekyba, ir dabar ši derlinga vietovė turtinga kaip niekad.

KOLONIZATORIUS. Laiško autoriaus tėvas Frydrichas Vilhelmas I, kuris po maro epidemijos Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje sumanė ir įgyvendino didžiąją vokiečių kolonizaciją.

Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Joje dabar daugiau miestų ir galvijų bandų nei kada nors anksčiau. Joje turtingesnis gyvenimas ir didesnis gimstamumas nei bet kurioje kitoje Vokietijos vietovėje. Ir visa tai padarė karalius, pats sugalvojęs planą ir asmeniškai vadovavęs jo vykdymui. Jis įdėjo daug triūso ir pastangų. Jis negailėjo didelių išlaidų, pažadų ir apdovanojimų, kad pusei milijono žmonių suteiktų laimę ir gyvenimą..."

Šaltinis: "Voltaires Briefwechsel mit Friedrich dem Großen”
(Welcker-online.de).