Drevernos lobiai

"Vakarų ekspreso" inf.

2019-05-25 18:01

1253 metais balandžio 4 dieną pirmą kartą sutartyje su Kuršo vyskupu paminėta vietovė Drivene ir Drevernos upė.Drevernayra viena seniausių pamario gyvenviečių šiemet švenčianti jau 766 metų gimtadienį.

Kuršiškas vietovardis kildinamas iš latvių driva (pieva, lanka) arba drava (laukinių bičių avilys). Drevernos upės žiotys buvo natūralus uostas, šalia jo kūrėsi žvejų sodybos.

Čia gyvavo savarankiška žvejų bendruomenė, kurią pati gamta gynė ne tik nuo įsibrovėlių, bet ir nuo įkyrios valdžios. Istorinių įvykių kronikose rašyta, kad artėjant grėsmei iš sausumos pusės dreverniškiai sušokdavo į valtis ir plūduriuodavo mariose, kol praeidavo pavojus. Vietovės atskirtis skatino savitus verslus: čia statytos valtys, megzti tinklai, klestėjo žvejyba.

Drevernos kaimas suklestėjo XIX a. pabaigoje, iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą, kuris sujungė Minijos upę su Klaipėdos uostu.

Tai vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, kurio ilgis 27 km.

Kanalu dažniausiai buvo plukdomi sieliai į Klaipėdos lentpjūves. Vystėsi prekyba, vietiniai ėmė verstis ne tik žvejyba, bet ir daržininkyste.

Atsiradus saugiam vandens keliui ties Dreverna, veikė nelegalus žuvies turgus "Strykis".

Drevernos gyvenvietę garsino vienas geriausių laivadirbių Jonas Gižas (1867-1940), savo darbais garsėjęs ne tik pamaryje, bet ir už jo ribų.

Susidėjęs savo įrankius į didelę medinę skrynią, dabar jau šimtametę ir saugomą muziejuje, keliaudavo su pagalbininkais per žemininkų, pelkininkų, kopininkų kaimus, juose palikdamas po kurėną, kiudelinę ar venterinę valtis.

Laivus J. Gižas rentė tvirtus ir gražius, todėl buvo ypač vertinamas.

Sulaukęs brandos laivadirbys pamėgo gaminti burvalčių modelius, vėtrunges plokščiadugnėms valtims.

Šiandien Drevernoje rekonstruota laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba, įrengtas modernus mažųjų laivų uostas, ant Kuršių marių kranto pastatytas apžvalgos bokštas, vasarą siūlomos įvairios pramogos turistams.

Visa tai ir dar daugiau sužinosite atvykę į vienintelę Lietuvoje laivadirbio J. Gižo etnografinę sodybą.

Mokiniams mokslo metų baigimo proga siūlome išskirtinę kompleksinęedukacinę programą. Edukacijos metu mokiniai apsilankys muziejuje, nusidažys savo klasės vėtrungę ir kiekvienas nusilipdys Kuršių marių žuvį.

Kol vėtrungė džius, apžiūrės kaip auginami šamai uždarose sistemose. O nuėję į Drevernos mažųjų laivų uostą turės galimybę užlipti į apžvalgos bokštą, iš kurio matyti Kuršių nerijos kopos.