Žygis pėsčiomis - nauja pažintis su savo kraštu
"Ne skambūs šūkiai ar nuobodūs minėjimai, o nuotykius, išbandymus ir smagų laiką bendraminčių būryje suteikiantys pėsčiųjų žygiai ugdo meilę Tėvynei ir patriotiškumą", - įsitikinęs asociacijos "Gargždų jungtinės pajėgos" steigėjas Virgilijus Skuodas.
Vos prieš dvejus metus pirmą kartą su bičiuliais dalyvavęs tradiciniame žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais" V. Skuodas pajuto, kad ėjimas pėsčiomis "perkrauna smegenis", įkvepia.
Tikslas - pažinti savo kraštą
"Kai dalyvavome žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais", buvo 15 laipsnių šalčio. Nebuvome tinkamai tam pasiruošę, neturėjome nei geros aprangos, nei avalynės. Labai pavargome nužingsniavę daugiau kaip 20 kilometrų. Labai didžiavomės pasiekę finišą ir sykiu dalyvavę istoriškai svarbios sukakties minėjime. Su draugais ėmėme patys organizuotis žygius po visą Lietuvą. Pastebėjome, jog, eidami pėsčiomis, pamatome daug daugiau, pažįstame savo kraštą geriau nei keliaudami automobiliu. Kadangi aš pats esu dar ir fotografas - man toks keliavimo būdas pasirodė ypač priimtinas dar ir dėl galimybės fotografuoti. Tada pagalvojome, o kodėl nepakvietus žmonių į mūsų kraštą, kuris turtingas ir žymių istorinių asmenybių, ir paveldu bei gražia gamta", - pasakojo V. Skuodas.
Bendraminčių žygeivių įsteigta asociacija "Gargždų jungtinės pajėgos" šių metų balandžio mėnesį pakvietė į pirmąjį žygį "Vakarų Lietuvos ir Žemaičių apygardų partizanų kovų ir pergalių keliais", kurio dalyviai įveikė 18 ir 36 kilometrų maršrutus.
"Žygis pavyko. Jame dalyvavo apie 200 žmonių. Atsiliepimai buvo labai geri, todėl iš karto ėmėme planuoti kitus žygius. Klaipėdos rajone yra legendinio lakūno, kovų už nepriklausomybę dalyvio, sportininko, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininko ir garbės nario Stepono Dariaus gimtinė. Tai inspiravo idėją surengti du atskirus žygius lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui atminti bei žygį, skirtą "Lituanicos" skrydžio 85-mečiui, kuris bus minimas kitais metais", - pasakojo V. Skuodas.
LAISVĖ. Pėsčiųjų žygiuose žmonės dalyvauja su savo augintiniais ir su vaikais. Klubo "Istorijos sekliai" nuotr.
Steponui Dariui atminti skirtame žygyje lakūno gimtinėje, Judrėnų kaimo apylinkėse, praėjusį savaitgalį žygeiviai pėsčiomis įveikė 16 km ir 32 km trasas. Abiejose trasose žygeiviai ėjo ne tik vaizdingais ir patogiais vieškeliais bei žvyrkeliais, bet ir brovėsi sunkiai įveikiamais brūzgynais bei klampynėmis.
Žygyje Steponui Dariui atminti dalyvavo apie 300 žmonių nuo 3 iki 80 metų. Buvo labai daug šeimų su vaikais. Viena žygiavo net su 3 metukų mažyliu. Žinoma, didžiąją maršruto dalį tėvai jį nešė ant rankų. Gražu buvo žiūrėti į energija bei entuziazmu trykštančius garbaus amžiaus senjorus. Vyriausias žygio dalyvis buvo 80 metų. Pagarba tokiems žmonėms. Visi buvo labai geros nuotaikos, mėgavosi trasa ir Judrėnų apylinkėmis" , - dalinosi įspūdžiais žygio organizatorius.
V. Skuodas džiaugėsi, kad žygeiviai buvo labai šiltai sutikti Stepono Dariaus muziejuje. "Muziejininkas Mėčislovas Raštikis papasakojo apie iškilią S. Dariaus asmenybę, pristatė filmą apie jį. Žygeiviai smalsiai priėmė informaciją, rėmėjų dovanomis pagerbėme jauniausius, vyriausius žygeivius, apdovanojome žygyje dalyvavusius šunis. Smagu, kad net po renginio jo dalyviai neskubėjo skirstytis", - pasakojo "Gargždų jungtinių pajėgų" atstovas.
Literatūrinis žygis "Ėvės takais"
Bent porą viešų žygių per metus organizuoja prieš metus Klaipėdoje įsikūręs istorijos mėgėjų ir žygeivių klubas "Istorijos sekliai". Šį savaitgalį, spalio 7 d., "Istorijos sekliai" kviečia į Priekulę, kurioje startuos ir finišuos pėsčiųjų žygis "Ėvės takais, arba Aukštujų Šimonių pasaulis".
"Kelionės žygiai kino filmų ar literatūros kūrinių vietomis pasaulyje labai populiarūs. Ieva Simonaitytė savo kūryboje labai detaliai aprašo konkrečias vietas bei žmones. Seniai kirbėjo mintis surasti jos aprašytas vietas ir parengti žygio maršrutą. Šiais metais minima I. Simonaitytės 120 metų gimimo sukaktis, o Priekulė paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Tai įkvėpė realizuoti idėją", - pasakojo klubo "Istorijos sekliai" vadovas Steponas Dabulskis.
I. Simonaitytės raštus išstudijavęs žygeivis pasirinko Mažosios Lietuvos klasikės kūrinį "Aukštujų Šimonių likimas", kuriame minima Priekulė ir jos apylinkės Vanagai, Agluonėnai.
AVALYNĖ. Patogi avalynė - vienas svarbiausių dalykų, lemiančių malonumą dalyvauti pėsčiųjų žygyje.
"Žygį pradėsime 10 val. ryto Priekulės centre, labai simboliškoje vietoje - prie buvusios evangelikų liuteronų bažnyčios. Romane "Aukštujų Šimonių likimas" I. Simonaitytė apie ją rašė kaip apie nepajudinamą, kuri stovi nuo neatmenamų švedų laikų ir dar ilgus amžius stovės... Deja, šiandien šios bažnyčios nėra, tačiau žygio dalyviai pabus ir tokiose vietose, kurios mena I. Simonaitytės laikus, vietas, kuriose ji pati gyveno ir kurios labai detaliai aprašytos romane. Tad norinčiuosius dalyvauti žygyje labai kviečiame perskaityti romaną. Tuomet, einant aprašytomis vietomis, jis atgims tarsi filmas", - ragino S. Dabulskis.
Žygio "Ėvės takais, arba Aukštujų Šimonių pasaulis" maršruto ilgis bus 23 km, tačiau, anot organizatorių, tai nesudėtingas žygis, ypač tinkamas eiti su šeima. "Bus gana daug sustojimų, tad žygeiviai neturėtų pavargti. Kelias nesudėtingas, daugiausiai teks eiti vieškeliais ir dar šiek tiek lauko keliuku. Klubo nariai ir žygio partneriai - I. Simonaitytės muziejaus darbuotojai, Vanagų bažnyčios klebonas - papasakos apie lankomas vietas. Žygeiviai bus vaišinami pietumis ir arbata", - sakė "Istorijos seklių" vadovas.
Pasak S. Dabulskio, literatūrinis žygis I. Simonaitytės kūrybos pėdsakais - tai duoklė Mažajai Lietuvai, regionui, kuris dar neatrastas ir mažai pažįstamas. Kitą žygį "Istorijos sekliai" planuoja lapkričio mėnesį Smiltynėje. "Tai bus žygis, nuo kurio prieš metus oficialiai pradėjo savo veiklą mūsų klubas. Norime, kad jis taptų tradicinis. Tai žygis labai gražiomis vietovėmis, aplankant karines slėptuves ir kitas svarbias istorines vietas", - anonsavo S. Dabulskis.
Pašnekovo teigimu, klubo veikloje aktyviai dalyvaujantys žygeiviai organizuoja bent po vieną žygį kiekvieną mėnesį.
"Mūsų tikslas - ne kilometrus skaičiuoti, o smagiai, aktyviai praleisti laisvalaikį su bendraminčiais, sužinoti ką nors nauja ar atrasti pamiršta sena."
Steponas DABULSKIS, žygeivių ir istorijos mėgėjų klubo "Istorijos sekliai" vadovas
Žygeivio vardas - tik nuėjus 1 000 km
Tai, jog pėsčiųjų žygiai Lietuvoje tampa madingu masiniu reiškiniu, patvirtino ir Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas Vidmantas Genys, tačiau ne kiekvienas žygis, anot jo, vertas žygio vardo.
"Pagal tarptautinius standartus, pėsčiųjų žygis turi trukti ne mažiau kaip 2 dienas ir jo maršrutas negali būti trumpesnis kaip 20 km. Be to, pėsčiųjų žygiui taikomi labai griežti reikalavimai: turi būti atitinkamas skaičius sustojimų poilsiui su atitinkama infrastruktūra: tualetais, maitinimu ir t. t. Lietuvoje daug įspūdingų vietų, kuriose galima organizuoti pėsčiųjų žygius, tačiau tam reikalingos infrastruktūros visur trūksta. Todėl mūsų valstybėje tik vienintelis Lietuvos žygeivių festivalis, vykstantis Jurbarko apylinkėse rugpjūčio pirmąjį savaitgalį, pripažintas tarptautiniu mastu", - sakė V. Genys.
Tik pasitikėjimą įgavę, ne mažiau kaip trejus metus iš eilės organizuojami pėsčiųjų žygiai, anot V. Genio, gali pretenduoti tapti įskaitiniai. "Įskaitiniams žygiams taip pat taikomi atitinkami reikalavimai. Paprastai tokiais Lietuvoje pripažįstama apie 15 žygių per metus. Kiti vienadieniai pažintiniai žygiai - tik kilometrų skaičiavimas", - sakė V. Genys.
KONCEPCIJA. I. Simonaitytės 120-metį ateinantį šeštadienį Priekulėje įprasmins klubo "Istorijos sekliai" organizuojamas pėsčiųjų žygis "Ėvės takais, arba Aukštujų Šimonių pasaulis".
Lietuvos žygeivių asociacijos prezidento teigimu, žygeiviu vadintis gali tas asmuo, kuris turi žygeivio pasą, o jame užregistruota mažiausiai tūkstantis nueitų kilometrų. "Tai pirmas "varinio žygeivio" lygis, meistro lygiui pasiekti reikia nueiti 8 000 km, o aukščiausias "žygeivio veterano" statusas suteikiamas nuėjusiesiems 12 tūkst. kilometrų", - sakė V. Genys.
Istorija
* Pasaulinis žygeivių judėjimas prasidėjo Olandijoje. 1990 metais čia buvo surengtas 101 tarptautinis žygis. Žygiai nebuvo rengiami tik karo metu.
* Daugiausiai - 2,5 tūkst. - pėsčiųjų žygių per metus organizuojama Belgijoje.
* Lietuvoje pėsčiųjų žygiai pradėti organizuoti 1999 metais. Pirmasis žygis buvo Radvilų keliais.
* Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos atminti skirtas pėsčiųjų žygis "Klaipėdos sukilimo keliais" yra antrasis Lietuvoje pradėtas organizuoti žygis, iki šiol kasmet vykstantis sausio 15 d.
Informacija
Spalio 7 d. žygis "Ėvės takais, arba Aukštujų Šimonių pasaulis". Žygio pradžia 10 val. Priekulėje, prie senosios bažnyčios pamatų. Žygio dalyviai aplankys: Priekulės istorinį senamiestį, Stragnus, Voveriškius, Vanagus, Agluonėnų etnografinę sodybą. Žygio žemėlapiai bus išdalinti žygio dieną I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje (Vingio g. 11, Priekulė).
Registracija į žygį el. p. [email protected]. Tel. pasiteirauti (8 46) 45 42 47, 8 678 16329.
Rašyti komentarą