Žmonės skatinami skųsti ir skųstis

Prieš pusmetį S.Šedbaras skelbė aliarmą, kad šalyje išnagrinėtų privataus kaltinimo bylų skaičius per metus perkopė 1000 ir kad skundų dėl pažeistos garbės ir orumo tik daugės. Tačiau Seimui dekriminalizavus įžeidimą pasikeitė ir S.Šedbaro nuomonė.

„Bendrąja prasme reikalauti kompensacijos yra žmogaus privatus interesas, taigi jis privačia tvarka turėtų ir gintis. Kol galiojo baudžiamoji atsakomybė, užtekdavo pareiškimą policijai parašyti, ir valstybė už tą gynybą mokėjo. Dabar galvoju, kad dėl menko nieko žmogus nesės skundo rašyti, nes reikės ir advokato, ir žyminį mokestį susimokėti, gal sumažės nereikalingų, dažnai iš emocijų kilusių skundų“, - „Vakaro žinioms“ dėstė S.Šedbaras.

Nekyla abejonių dėl proporcingumo, kai pareiškėjas savo įžeistą orumą gali vertinti tokia suma, kokia tik šaus į galvą, nes nenustatytos jokios ribos?

„Teismas taiko protingumo kriterijų - dažnai būna reikalavimų ir 100 tūkst. atlyginti, o priteisia 5-10 tūkst. Ne Amerika pas mus, iš to neprasigyvensi...“ - įsitikinęs S.Šedbaras.

Gerais norais advokatams grįstas ir S.Šedbaro siūlymas. Juk apie 1000 advokatų šiuo metu neturi darbo, yra kontoros, besispecializuojančios rašyti skundus dėl garbės ir orumo pažeidimų. O įžeidimo atveju netgi jokių įrodymų nereikia rinkti - užtenka to, kad asmuo ar įmonė jaučiasi įžeista ir reikalauja už tai pinigų.

Ilgamečio advokato Rimo Andrikio manymu, teismams tikrai pagausės darbo sprendžiant civilines įžeidimų bylas.

„Tauta įaudrinta, žmonės nusiteikę itin konfliktiškai, įžeidimai labai aštrūs. Bet man atrodo, kad iš pradžių jiems reikėtų apsilankyti pas psichologus ar psichiatrus ir tik po to galvoti, ar kreiptis į teismus“, - sakė advokatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nusprendusieji bylinėtis neretai nusivilia, kai teismas palankiau įvertina priešingos pusės argumentus: „Preziumuojama, kad teisėjas privalo matyti visas puses, bet praktika šitą nuomonę kartais pakerta. Tačiau jeigu vienas ar kitas teisėjas galbūt kažko nepamato ar prieš kažką užsimerkia, nereiškia, jog reikia neleisti žmonėms bylinėtis.“

Teismų praktika dėl įžeidimų ir su jais susijusių žalų atlyginimo šalyje nėra nusistovėjusi, esama daug prieštaringų sprendimų, tačiau, R.Andrikio nuomone, pagausėjus bylų, nusistovės ir tam tikri vertinimai.

„Vienas įžeidus žodis kainuos tiek, kitas - dar kažkiek, privataus asmens įžeidimas bus įvertintas vienokia kaina, viešo asmens ar politiko - galbūt mažiau. Vienintelis dievas, kuris vertins, - teisėjas, ir su laiku visi maždaug vienodai turėtų tai suprasti, o ne taip, kad vienam neturtinė žala įvertinama euru, o kitam - milijonu eurų, - mano advokatas, iki šiol pasigendantis teisinėje sistemoje nuoseklumo. - Jeigu visi Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso straipsniai, taip pat ir administracinė teisena veiktų vieningai, problemų nebūtų, bet pas mus viena norma veikia, kita - neveikia, ir taip be galo.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“