Žmonės nebetiki geresne ateitimi

Per paskutinį mėnesį gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, o lyginant su tyrimo rezultatais prieš metus (2013 metų lapkritį) pesimistiškai vertinančių situaciją Lietuvoje padidėjo 6 procentiniais punktais.

Didesni optimistai (mano, kad reikalai greičiau gerėja, nei blogėja) yra jaunimas iki 30 metų (57 proc.), didmiesčių gyventojai (48 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (60 proc.), studentai ir moksleiviai (67 proc.), vadovai (71 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (48 proc.), gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėti vertina gerai (58 proc.), dešiniųjų pažiūrų rinkėjai (54 proc.).

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (70 proc.), gyvenantys kaime (72 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 1500 litų per mėnesį (74 proc.) bei su viduriniu išsilavinimu ar baigę kolegiją / technikumą (67 proc.), pensininkai (71 proc.) ir bedarbiai (75 proc.), lenkų (74 proc.) ir rusų (78 proc.) tautybių gyventojai.

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mano LR liberalų sąjungos (60 proc.), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (51 proc.) bei LSDP (49 proc.) rinkėjai, o didžiausi pesimistai yra respondentai, kurie ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (86 proc.) ar partiją Tvarka ir teisingumas (76 proc.).

Ekonominės padėties vertinimai beveik nesikeičia

2014 metų lapkričio mėnesį šeštadalis (16 proc.) suaugusių šalies gyventojų manė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 42 proc. atsakė, kad ji nepasikeitė, o keturi iš dešimties (39 proc.) respondentų nurodė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 3% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, gyventojų nuomonė apie ekonominę šalies padėtį nepasikeitė, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus blogai vertinančių Lietuvos ekonominę padėtį padidėjo 12 procentinių punktų (2013 metų lapkritį 27 proc. gyventojų ekonominę padėtį įvertino kaip blogėjančią).

Situacija šalies ekonomikoje daugiau nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis (iki 1500 litų) ar vidutinėmis (1500 – 2500 litų) šeimos pajamomis per mėnesį, o ekonominį pagerėjimą santykinai daugiau pastebi jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą.

Prastėjo šeimos finansinės padėties vertinimas

2014 metų lapkričio mėnesį kas dešimtas (11 proc.) Lietuvos gyventojas savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, beveik keturi iš dešimties (38 proc.) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo, o pusė (50 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis nepasikeitė. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su gyventojų vertinimais prieš mėnesį ir prieš metus (2013 m. lapkritį) 4 procentiniais punktais padaugėjo teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo.

Savo šeimos finansine padėtimi dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, pensininkai ir bedarbiai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.

Daugėjo nepatenkintųjų demokratijos padėtimi

2014 metų lapkritį daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o 36 proc. respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Dešimtadalis (9 proc.) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Panašūs gyventojų vertinimai šiuo klausimu buvo tiek prieš mėnesį, tiek ir prieš metus.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų), pensininkai, bedarbiai ir darbininkai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai.