Žmogaus teisių aktyvistai ragina Lietuvą jungtis prie deklaracijos prieš mokyklų naudojimą kare

Aktyvistai teigia, kad Lietuvos delsimas pasirašyti dokumentą neatitinka pažadų, duotų dirbant Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia su visuomenininkais aptarusi šią iniciatyvą, tačiau tikina, kad Lietuva kol kas neprisijungė, nes Saugių mokyklų deklaraciją nevienareikšmiškai vertina ir kiti NATO sąjungininkai.

„Human Rights Watch“ vaikų teisių apsaugos direktoriaus pavaduotojas Bede Sheppardas BNS teigė, kad pirmininkavimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje metu Lietuva kelis kartus gyrė Gaires dėl mokyklų apsaugos nuo naudojimo kariniams tikslams ginkluotų konfliktų metu.

Pasak jo, birželį Lietuva balsavo už Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią visas šalis imtis konkrečių priemonių, skirtų neleisti naudoti mokyklų kariniams tikslams.

Organizacijos atstovas teigia, kad neryžtingumas sklinda iš Krašto apsaugos ministerijos aplinkos, stebint saugumo padėtį rytuose.

„Vienas Gynybos ministerijos pareigūnas man išreiškė susirūpinimą, kad, paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos pastangos prisijungti prie daugelio nusiginklavimo sutarčių galėjo pernelyg suvaržyti šalies galimybes apsiginti konflikto atveju. Tačiau panašu, kad toks požiūris neįvertina naudos, kurią Lietuva gauna iš saugumo, integruodamasi į savo Europos kaimynių vertybes ir bendruomenę“, – teigė B. Sheppardas.

Pasak jo, vykdydama kampaniją tapti pirmąja Baltijos valstybe Saugumo Taryboje, Lietuva teigė, kad saugumo, vystymosi ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo, ir pabrėžė savo ryžtą saugoti vaikus ginkluoto konflikto metu.

„Jei tai vertybės ir klausimai, kuriuos spręsti Lietuva atėjo į Saugumo Tarybą, tuomet prisijungimas prie saugių mokyklų deklaracijos atrodo svarbus žingsnis, siekiant įgyvendinti šį pažadą“, – teigė jis.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai BNS sako, kad susitiko su „Human Rights Watch“ ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais ir atidžiai išklausė jų argumentus. Jie atkreipė dėmesį, kad iki šiol iniciatyvą parėmė 10 iš 28 NATO šalių, ir 47 iš 193 Jungtinių Tautų narių.

„Šie skaičiai savaime rodo, kad pastaroji iniciatyva daugumoje JT ir NATO šalių įvertinta nevienareikšmiškai“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento komentare.

„Lietuva, kaip ir kitos šalys, jau yra prisijungusi prie visų svarbiausių humanitarinės teisės konvencijų ir normų, kuriose numatyta civilių ir civilinių objektų, įskaitant ir mokyklas, apsauga karinių konfliktų metu. Neprisijungimas prie pastarosios iniciatyvos neturėtų būti suprantamas kaip noras ar ketinimas naudoti mokyklas kariniams tikslams, juolab kaip sumažėjęs mūsų dėmesys humanitarinei teisei“, – teigia ministerija, komentuodama nevyriausybininkų priekaištus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad „civilių apsauga konfliktuose, ypač moterų ir vaikų teisių aspektai“ yra vienas iš Lietuvos darbo Saugumo Taryboje prioritetų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.