Žinojau, kad politika nešvari, bet nesitikejau, kad tokia

„Vakaro žinios“ tęsia straipsnių ciklą apie tai, kaip gyvena buvę Seimo nariai. Keturias kadencijas iš eilės Seime dirbęs linksmų plaučių ekonomistas Bronius Bradauskas visuomet buvo itin ryški asmenybė politikos padangėje. Dabar B.Bradauskas neslepia, kad yra laimingas nepatekęs į Seimą penktai kadencijai, mat mano esantis blogas politikas.

- Po 16 metų pirmą kartą nesate Seimo nariu. Kaip pasikeitė gyvenimas?

- Žinokite, gyvenu labai gerai. Sekasi labai gerai ir dabar galėčiau muštis į krūtinę sakydamas, kad gailiuosi, labai gailiuosi, kad 16 metų išbuvau ten, kur neturėjau būti. Tai kainavo labai daug nervų, o dabar gyvenu, veikiu ką noriu, niekas nepersekioja, parduotuvėje į krepšelį nežiūri, ką perku. Naudojuosi laisve pirkti, laisve važiuoti, kur noriu. Tad tikrai nesiskundžiu.

Žinoma, kartu turiu labai daug darbų: savo ūkį prižiūriu, stengiuosi atrasti šiek tiek daugiau laiko medžioklei. Tad ir miške pasivažinėju, žvėrelius stebiu. Jei dar bent šiek tiek būtų geresnė sveikata, būtų iš viso labai gerai.

- Nepasiilgstate Seimo posėdžių salės?

- Visiškai ne. Kai kurių kolegų pasiilgstu. Su tais, kurie nepateko į Seimą, susitinkame, pabendraujame, žadu aplankyti ir dabar dirbančius kolegas. Juolab kad yra keli žemiečiai.

O šiaip dėl darbo Seime, jeigu visuomet būtų buvusi rodoma ir sakoma tik teisybė, tai būtų kaip ir gerai, juk turi atsakyti už tai, ką prisidirbai. Bet žinant, kad viešojoje erdvėje buvo tiek daug neteisybės ir net pasakysiu, apie 70 proc. informacijos buvo visiška neteisybė... Bet kam tu įrodysi, kad nesi toks. Tad paskutiniais metais jau nebeidavau į naujienų portalus, kur buvau vaizduojamas kaip Rusijos gerbėjas. Bet kaip nusiimsi tokias etiketes. Kas iš to, kad vienas plausiesi, bet niekas nematys. Tave vis tiek pavaizduos, kaip norės.

Aš prisimenu, kai parlamentarai tik pradėjo nuomotis automobilius. Tai buvo gal prieš dvi kadencijas. Visi nuomojosi automobilius už 2000 litų. Aš tuo metu neturėjau automobilio, bet mano draudimo kompanijoje buvo automobilis, kuriuo aš naudojausi. Aš jį išsinuomojau už 1000 litų - dvigubai pigiau. Kokį tai sukėlė ažiotažą, kad neva padedama savo įmonei. Atrodo, norėjau padaryti gera ir dvigubai pigiau išsinuomojęs sutaupyti valstybės pinigų, o išėjo atvirkščiai (juokiasi). Ir niekam to neįrodysi. Tokių dalykų buvo labai daug.

- Dabar ima juokas iš tos patirties ar visgi liko apmaudas?

- Žinoma, kad juokas. Net pamačius, kai neseniai viešoje erdvėje Greta Kildišienė buvo pradėta iki apatinių išrenginėti, man ir jos pagailo.

- Nespėję užsigrūdinti Seimo nariai skundžiasi, kad išėję iš Seimo tampa atstumtaisiais visuomenėje?

- Iš tiesų tiems, kurie dar negauna pensijos ir yra jaunesni, kyla problemų. Ir dabar dalis mano kolegų vis dar be darbo, nes nelabai kas nori samdyti. Žiūrima per partinę prizmę. Juk valdžioje nebe socialdemokratai, tad jų į darbą nenorima imti. Man tai absoliučiai neaktualu, nes visuomet gyvenau ne iš Seimo nario algos, o iš verslo. Savo Seimo nario atlyginimą beveik visą atidaviau labdarai, nors irgi niekas to nenorėjo pastebėti. Per 16 metų beveik 800 0000 litų labdarai paaukojau. Šiandien taip pat turiu iš ko gyventi ir darbo neieškau. Kiek gi galima dirbti, kai toks amžius? Sako, jau toks laikas, kad norint veiklos reikia į veidrodį pažiūrėti, o jei veidrodis nieko nesako, reikia pažiūrėti į pasą. Ir viskas aišku.

- Neseniai iš VMI vadovo pareigų įtariamai dėl tarnybinio nusižengimo nušalintas jūsų sūnus Dainoras. Padėjo jam karjeroje ar kaip tik pakišo koją šeimos pavardė?

- Manau, kad pavardė jam visą laiką kišo koją. Analizuodami sūnaus tarnybą, matytume, kad jis kilo tik tuomet, kai socialdemokratai nebuvo valdžioje. Tad jam visada trukdė pavardė. Aš jam patariau neiti į šias pareigas, bet nepaklausė. Žinoma, nemalonu, kad taip buvo apipilta žibalu. Jis pats sakė, kad reikėjo gal pakviesti ir pasakyti, kad yra ne to lizdo paukštis, juolab kad, kaip ir pats planavo, kitais metais lyg ir išeiti. Žinoma, įvyko, kaip įvyko. Ir pačiam nereikėjo pasakyti kai kurių žodžių. Kadangi yra Žemaitijoje kalbos išmokęs, panaudojo žemaitiškų žodžių. Bet, kai kalbi privačiai, pavartoji įvairių žodžių, kurių nepasakytum viešai. Bet dabar jau nieko nepakeisi, tiesiog patariau sūnui, o ir pats nutarė nebesikreipti į teismą. Kam gi grįžti į tą valstybės tarnybą, jei nesi laukiamas.

- Jei sugrįžtų galimybė vėl dirbti tas keturias kadencijas Seime iš naujo, darytumėte kažką kitaip?

- Turbūt kitaip aš nieko nedaryčiau. Mano toks charakteris, kad nesu labai tikęs politikas. Turbūt aš kaip tas čiukčis: ką matau, tą dainuoju. Tad man sakyti savo nuomonę ne taip, kaip aš galvoju, nelabai išeitų. Rinkimuose dalyvavau viskam pasiruošęs. Vienmandatėje jau nedalyvavau, nes tai didelis darbas ir aš nebegalėjau tiek skirti laiko. Sutikau eiti sąraše 30 numeriu, bet balsavimo naktį pamačiau, kad kylu į viršų. Žinoma, kažkoks azartas apėmė, nors buvau pasiruošęs, jei ir nepatekčiau. Dabar esu patenkintas.

- Padėjęs Seimo mandatą ir gyvendamas paprasto žmogaus gyvenimą, jau spėjote pastebėti, kokių priimtų įstatymų gal ir nereikėjo?

- Tikrai yra. Štai kad ir „Sodros“ „lubos“. Kodėl mes tą padarėme, ir dabar nesuprantu. Aš siūliau panaikinti „lubas“, nes ne mums, socialdemokratams, „Sodros“ „lubas“ įvedinėti ir dar labiau remti turtinguosius. Kaip ir su Darbo kodeksu. Kam reikėjo atimti tą vieną prieššventinės dienos valandą iš žmonių? Ypač iš moterų. Juk versle žmonės ir taip susiderina, susitaria, o pakeitimas daugiausiai aktualus biudžetininkams. Jie pridėtinės vertės vis tiek nekuria, tai koks skirtumas, jis valanda ilgiau pasėdės ar valandą trumpiau. Kam reikėjo čia keisti. Kaip ir neaišku, kam reikėjo atostogų skaičiavimą iš kalendorinių į darbo dienas perskaičiuoti. Yra daug tokių dalykų, kurių tikrai nereikėjo daryti. Aš buvau prieš ir man iki šiol nepatinka, kai vyksta tokie dalykai, nes akivaizdu, kad dirbama ne tam.

- Ne žmonėms?

- Taip. Aš visuomet Kaišiadoryse sakiau, kad pažadu viena - mano ranka niekuomet prieš paprastą žmogų nepakils. Tai šventai įvykdžiau ir manau, kad ne už gražias akis buvau vienmandatėje renkamas keturias kadencijas iš eilės.

- Gal kokių patarimų naujai valdžiai jau turite?

- Kol kas nespėjo padaryti nei daug gero, nei daug blogo. Nerimą kelia tik tai, kad jie galvoja, jog valdo vieni ir padarys tai, ką norės. Reikėtų suprasti, kad ne viskas paprastai daroma, kaip atrodo. Tuomet ir klaidų būtų mažiau, ir naudos daugiau. Jei nelydės skandalai, gal pavyks ir iškeltus tikslus pasiekti, ir pažadus įgyvendinti.

Nors man atrodo, kad visuomenės dėmesio per daug skiriama ne tam, kam reikia, ir per daug afišuojamos smulkios klaidelės. Per didelis puolimas irgi nėra gerai.

- Ar paties planuose politika dar kur nors yra?

- Tikrai ne. Jau norisi būti toliau nuo politikos, nes visada žinojau, kad tai nešvarus dalykas, bet kad toks nešvarus, nesitikėjau. Mane stebina žmonės, kurie dedasi švaruoliais, o to nereikia. Gyvenimas yra toks, kad būna įvairių dalykų: tenka ir suklysti, ir suklupti. Nėra nė vieno švento. Būna, bendrauji su žmogumi, kalba vieną kalbą, o į tribūną įlipęs prabyla taip, kad nebeatpažįsti. Nori atrodyti geriau, nei yra. Aišku, kad tie įsitikinimai ne jo, kad jis meluoja, bet nori kažkam įtikti, parodyti, koks yra geras. Man tokie dalykai nepatinka. Gyventi reikia tokį gyvenimą, koks jis yra, o ne vaidinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"