Žemaičių žemės viduryje - poilsis nuo civilizacijos.

Festivalis "Varnių bliuzo naktys" prieš savaitę į gražų Žemaitijos gamtos kampelį prie Lūksto ežero priviliojo dešimtis tūkstančių bliuzo mėgėjų. Porą dienų Varniai tapo ne tik lietuvišku Vudstoku, bet ir aktyvaus poilsio sostine. Pabėgę nuo miesto triukšmo ir rūpesčių, pamiršę mobiliuosius telefonus atvykusieji į Varnių regioninio parko aktyvios rekreacijos zoną gyveno palapinėse, džiaugėsi saulės spinduliais sugulę ant didingo ežero pakrantės smėlio, mindami vandens dviračių pedalus ar išskleidę burlaivių sparnus. Tačiau šventė baigėsi, ir Lūksto pakrantė graudžiai ištuštėjo. Ar poilsiautojai atvyksta į Varnius praleisti savo laisvalaikį ne šventės metu, kokios paslaugos jiems suteikiamos, kokios turizmo verslo perspektyvos šiame regione, pasiteiravome Varnių regioninio parko direktorės Irenos Zimblienės.

Atgal į gamtą

"Esame priklausomi nuo oro. Jeigu šilta, į parką ilsėtis atvažiuoja labai daug žmonių. Didžiausias antplūdis poilsio gamtoje ištroškusių lietuvių būna savaitgaliais. Jie atvažiuoja su palapinėmis, apsistoja gana pigiai kainuojančiuose nameliuose. O turistai iš užsienio atvyksta ir darbo dienomis. Atostogautojai dažniausiai renkasi "Varnių Piro" poilsiavietę Lūksto ežero pakrantėje. Lūksas - didžiausias iš šešių parke telkšančių ežerų. Jame nuomojami vandens dviračiai, valtys, kuriomis galima apiplaukti įdomų 18 km ruožą ežero pakrantėmis. Lūkstą mėgsta buriuotojai, o norintieji pajusti adrenalino pliūpsnius ir nebijantieji pavargti leidžiasi į žygį lengva valtele iš Paršežerio Sietuvos upe į Lūkstą. Beje, Lūkstas - vienintelis Lietuvoje ežeras, kurio bangos į krantą išmeta gintaro.
Netrūksta svečių ir kaimo sodybose. Prie šiaurinės Lūksto pakrantės pernakvoti, išsiperti kaimiškoje pirtyje, pajodinėti žirgais galima A. Jonučio sodyboje. Netoli Luokės ir Šatrijos yra ekologiškai švarus Z. Stasiulienės ūkis. Jo šeimininkė ne tik vaišina svečius pačios užaugintu maistu, bet ir gali pamokyti senųjų amatų: audimo, verpimo", - trumpai nušvietė turizmo situaciją Varnių regioniniame parke ponia Irena ir pridūrė, jog šiais metais žymiai pagausėjo keliaujančių dviratininkų iš Vokietijos bei Austrijos srautas.

Užsieniečiai domisi kraštu

"Užsieniečiai, kitaip nei tik atsipalaiduoti gamtoje atvykstantys lietuviai, labiau domisi mūsų kraštu, - pažymėjo I. Zimblienė. - Jie keliauja po parką garsinančius piliakalnius: 234 m. iškilusį virš jūros lygio Medvėgalį, Moteraitį, Sprūdę, Bilionis, Burbiškes ir kt., nuo kurių atsiveria nuostabi Žemaitijos kalvų ir ežerų panorama. Domisi šalia piliakalnių dažnomis archeologinėmis radimvietėmis, užsuka į senas ir labai vertingas parko teritorijoje esančių miestelių bažnyčias. Varniuose yra seniausia Žemaitijoje šv. Aleksandro katalikų bažnyčia, statyta 1416 m. šv. Petro ir Povilo katedroje, pastatytoje 1691 m., išlikę daug vertingų meno kūrinių. Didelio turistų dėmesio sulaukia ir l697 m. statyti kunigų seminarijos rūmai, žemaičių vyskupo, rašytojo, visuomenininko Motiejaus Valančiaus gyvenimo ir kūrybos vietos. Parko miesteliuose - Pavandenėje ir Požerėje keliautojai užsuka į XVII a. iškilusias šv. Onos ir Kristaus Atsimainymo bažnyčias".

Nei informacijos, nei tualeto

"Džiaugiamės kasmet vis daugiau dėmesio sulaukiančiomis "Varnių Piro" poilsiavietėje vykstančiomis tarptautinėmis jaunimo stovyklomis, pradėjusiomis veikti dar 1993 m. 1995-aisiais ji pavadinta "Piro pakrante". Kiekvieną vasarą joje poilsiauja trys pamainos Lietuvos moksleivių, su kuriais dirbti atvyksta studentai iš visos Europos ir net iš tokių tolimų kraštų, kaip Japonija, JAV, Indija. Su kiekvienais metais augantis norinčiųjų ilsėtis šioje stovykloje skaičius mus įpareigoja imtis būtiniausių parko tvarkymo ir poilsiaviečių bei stovyklaviečių modernizavimo darbų. Lėšų verkiant reikia piliakalnių tvarkymui, dviračių takų nutiesimui. Iki šiol neturime net minimalaus, kioskelio tipo, turizmo ir kultūros informacijos centro. O parko administracija, galinti suteikti reikiamos informacijos, kaip ir visos valdiškos institucijos, dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio. Tuo tarpu savaitgaliais į Varnių regioninį parką atvykę žmonės negauna iš viso jokios informacijos", - guodėsi direktorė.
"Mūsų teikiamos paslaugos menkai tenkina poilsiautojų poreikius. Reikia įrengti santechninius mazgus, nes šiuo metu tualetai yra tik lauke, dušai - apgailėtini. Tačiau Varnių regioniniam parkui neskiriamos lėšos tokiems darbams. O jei ir būtų skirtos lėšos - tai beprasmiškas darbas, nes keli parko darbuotojai nepajėgūs apsaugoti tokių didelių teritorijų nuo neretai ir chuliganiškų poilsiautojų", - sakė ponia Irena.

Reikia privatizuoti

Pašnekovė pasakojo, jog vienais metais Paršežerio ežero pietiniame krante parko lėšomis buvo įrengta šauni poilsiavietė. "Sutvarkėme pakrantes, įrengėme 12 apsistojimo vietų, 3 tualetus, persirengimo kabinas. Šiandien iš viso to beliko vos keli mediniai baldai. Žmonės - nekultūringi. Jie sudegino tą medieną, iš kurios mes viską buvome pagaminę... Jei tai būtų privati teritorija - ji būtų visai kitaip prižiūrėta ir saugota.
Todėl poilsiavietes reikia privatizuoti. Išnuomoti jas - ne išeitis, nes mūsų žmonės nedrįsta imtis turizmo verslo. Juk poilsio sezonas Lietuvoje labai trumpas. Norint jį pratęsti, privilioti turistus ir ne sezono metu - reikalingos nemažos investicijos".

Leidimai ir draudimai

Pasiteiravus, ar atvykstantys poilsiautojai, ypač žmonių masė festivalio "Bliuzo naktys" metu, nepadaro žalos Varnių regioninio parko gamtai, ar nenuniokoja saugotinų vertybių, direktorė sakė, jog apie 50 ha parko teritorija, išsiplėtusi Telšių, Šilalės ir Kelmės rajonuose, suskirstyta į zonas. "Apie 33 tūkst. ha yra rezervatų, draustinių ir ūkinės dalies zona, apie 20 ha - tarpinė, pereinamoji zona. Kiekvienoje zonoje yra tam tikri apribojimai ir leidimai. Didžiausia, saugotina Varnių regioninio parko gamtinė vertybė - botanine ir zoologine įvairove pasižymintis Stervo gamtinis rezervatas bei dvylika įvairių draustinių yra labai griežtai saugomi nuo civilizacijos.
Tuo tarpu šiaurinė Lūksto pakrantė, kur vyksta "Bliuzo naktys", yra intensyvios rekreacijos zona. Čia galima statyti poilsinius namelius, rengti šventes. Specialiai tam įrengtose vietose galima kūrenti laužus. Festivalio metu darome išimtį, leidžiame kūrenti laužus ir neįrengtose laužavietėse, nes žmonių - labai daug, naktimis šalta. Per dešimt metų, kiek vyksta festivalis, bėdos dėl to nekilo. O po šventės naujos laužavietės būna tvarkingai užpilamos žemėmis. Apskritai į bliuzo festivalį atvažiuojantys žmonės elgiasi gana kultūringai. Be to, šventės metu samdome labai didelį būrį policijos ir kareivių, kurie akylai sergėja tvarką", - sakė Varnių regioninio parko direktorė I. Zimblienė ir pakvietė visus praleisti atostogas ar pailsėti savaitgalį šiame unikaliame ežeringame kalvyne žemaičių žemės viduryje.