Yra ir nepaperkamų valstybės tarnautojų

Yra ir nepaperkamų valstybės tarnautojų

Tarnybiniai šunys - turbūt vienintelė teisėsaugos jėga, kuria žmonės pasitiki nė kiek neabejodami. Jie neima kyšių ir neturi pažįstamo, kuris galėtų „paderinti reikalus“, jie padeda surasti dingusiuosius, nelegalus bei kontrabandininkus, o darbą atlieka 100 procentų atsidavę. Tokių šunų visoje Lietuvoje yra keli šimtai, jie, bendradarbiaudami su pareigūnais, per 60 tarnybos Lietuvoje metų išaiškino ne vieną žmogui neįmenamą mįslę.

Policijos departamentas šiuo metu turi apie 80 tarnybinių šunų, muitinės pareigūnai - 19, o pasienio - 150. Tokia šunų gvardija Lietuvoje neretai pasitarnauja įvairiose, netgi rezonansinėse operacijose. Ieško ne tik žmonių palaikų ar seka nelegalus miškuose, bet ir padeda pasiklydusiems, ypač pagyvenusiems žmonėms, dalyvauja pavojingose pasalose sulaikant nusikaltėlius ir panašiai.

Svarbiausia - ryšys

Pareigūnas-kinologas dar mažą šuniuką pasiima savo globon ir dažniausiai augina savo namuose. Pasak Policijos departamento Kinologijos skyriaus viršininko Džeraldo Striaupio, itin retais atvejais tarnybinis šuo auginamas voljere Kinologijos centre.

„Šuo turi kuo daugiau laiko praleisti su savo šeimininku, tuomet atsiranda tarpusavio ryšys ir supratimas. Tuo pačiu padidinamas darbo našumas ir efektyvumas“, - pasakojo D.Striaupis.

Tarnybon paskiriamos ne visos šunų veislės. D.Striaupio teigimu, Lietuvoje populiariausios vokiečių ir belgų aviganiai - Malinua.

Muitinės departamentas turi ne tik šių veislių šunis. Pasak departamento atstovės Gintarės Vitkauskaitės, šiuo metu Lietuvos muitinėje tarnauja ir labradoro retriverių veislės šunys.

„Šios veislės policijos tarnybai atsirinktos per daugybę praktikos metų. Jų paruošimas darbui užtrunka kelis kartus trumpiau, nei kitų veislių šunų. Be to, išvardintos veislės pasižymi didesne ištverme, sveikata, lengviau prisitaiko prie klimato sąlygų, jie taip pat turi stiprų medžioklės instinktą“, - apie aviganių pasirinkimą tarnybai kalbėjo D.Striaupis.

Tačiau tarnybiniu šunimi gali būti ir kiemsargis - šuo be veislės. D.Striaupio teigimu, griežto reglamento, kad tik tam tikros veislės gali būti tarnybiniai šunys - nėra. Svarbu, kad šuo atitiktų reikalavimus ir turėtų gerų ir reikalingų įgūdžių.

Pasak D.Striaupio, tarnybinis šuo yra ruošiamas 10 savaičių intensyviuose mokymuose. Tarnybiniai šunys yra dresuojami iki 1,5 m., vėliau periodiškai (kartą per metus) Muitinės mokymo centre vyksta mokymai, kurių metu tarnybiniai šunys atnaujina įgūdžius.

„Pagrindiniai mokymai vyksta Kinologijos centre, tačiau mokomi yra patys pareigūnai-kinologai, kurie vėliau ir dresuoja šunį“, - apie dresavimo kursus nušvietė D.Striaupis.

Tarnybiniai šunys taip pat yra kvalifikuojami.

Rasti sunku

Tarnybą baigęs šuo lieka su savo šeimininku - pareigūnu-kinologu.

„Šuniui bebaigiant tarnybą, dažniausiai paraleliai yra auginamas mažas šuniukas ir pareigūnas turi du šunis“, - pasakojo D.Striaupis.

Tarnybiniai šunys užgęsta staiga ir būdami gana neblogos formos. Mat, pasak D.Striaupio, jie, gyvendami aktyvų gyvenimą, labai retai kada kankinasi ar serga kažkokiomis ligomis.

Pasirodo, šunį, tinkantį tarnybai, yra labai sunku surasti ir įsigyti.

„Patys pareigūnai ieško tokio šuniuko, kartais net užsienyje. Jei kur surandame tokį šuniuką, net jei jam nėra tuo momentu šeimininko, greitai tikriname, žiūrime, ar tinka, ir būtinai paimame“, - apie šunų paieškas pasakojo D.Striaupis.

Tarnybinių šunų pagrindinės pareigos policijoje yra narkotinių medžiagų paieška, pėdsekystė, dingusių žmonių paieškos, taip pat žmonių palaikų paieškos.

„Pėdsekystė miesto ribose labai sunki, čia itin daug kvapų, tačiau miškuose ar kaimo gyvenvietėse šunys dažniausiai pasitarnauja labai gerai“, - džiaugėsi D.Striaupis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos šunys kvalifikuojami dar įvairesnėmis kryptimis. Pasak tarnybos atstovo Roko Pukinsko, tarnybiniai šunys dresuojami keliomis kryptimis: žmogaus paieškai, teritorijų apieškai, narkotikų ir sprogmenų paieškai bei pėdsekystei.

Lietuvos muitinės tarnybiniai šunys dirba ieškant draudžiamų ir neteisėtai gabenamų prekių.

„Pagrindinė jų užduotis - narkotinių medžiagų paieška. Taip pat turime tabako gaminių paieškai dresuotų šunų. Nauja kryptis - grynųjų pinigų paieškai dresuoti šunys. Šiuo metu naujai atrinkta ir dresuojama belgų aviganė Treisė turės būtent šią specializaciją“, - pasakojo G.Vitkauskaitė.

Šuns kyšiu nesuviliosi

Kone kiekvieną savaitę ir ne po kartą tarnybiniai šunys sulaiko į Lietuvos Respubliką nelegaliai bandančius patekti užsieniečius.

Praėjusią savaitę vokiečių aviganė Kidi pasienyje su Baltarusija susekė ir padėjo sulaikyti keturis nelegalus vietnamiečius ir, įtariama, juos lydėjusį asmenį be pilietybės, turintį leidimą gyventi Estijoje. Šuo iškart užuodė pėdsakus ir kinologą jais nuvedė mišku. Kidi sekė apie 600 metrų, kol prisivijo į Lietuvos gilumą einančius penkis vyrus. Pasieniečio-kinologo komandos bei Kidi lojimas juos išgąsdino, nelegalai sustojo ir nė nebandė priešintis ar bėgti.

Kontrabandininkams per sieną pereiti taip pat tampa kur kas sunkiau. Praėjusį antradienį pasieniečiai užklupo iš Baltarusijos ėjusius cigarečių kontrabandininkus, kurie, metę krovinį, spruko į savo šalies gilumą. Lietuvos pusėje jų bendrininką susekė nekart pasižymėjęs belgų aviganis Bruno.

Per 9 šių metų mėnesius (sausio - rugsėjo mėn.) muitinės inspektoriai-kinologai kartu su tarnybiniais šunimis 202 kartus aptiko neteisėtai gabenamas draudžiamas, ribojamas bei dideliais mokesčiais apmokestinamas prekes.

„Padedant tarnybiniams šunims, buvo sulaikyta, kaip įtariama, 182 kilogramai narkotinių ir psichotropinių medžiagų; 295 tūkst. vnt. cigarečių, 14 kartų aptikta neteisėtai gabenamų vaistų“, - teigė G.Vitkauskaitė.

Faktai

Europoje šunys pirmąkart buvo įdarbinti policijoje 1859 metais. Tai įvyko Belgijoje, Gente, kur jie su policininkais ėmė patruliuoti gatvėse. Neilgai trukus Belgijos pavyzdžiu užsikrėtė Vokietija, Prancūzija, Austrija, Vengrija.

Po kelių spontaniško šunų naudojimo policijoje dešimtmečių, pasitelkus jų prigimtines savybes ir norą tarnauti žmogui, 1890 metais Vokietijoje pradėtos rengti pirmosios rimtos mokomosios programos - imta ruošti šunis tam tikroms veiklos sritims (policijai, armijai, muitinei) ir specializacijoms (patruliavimui, paieškai, įkalčių nustatymui ir t. t.).

Tarnybinės šunininkystės pa- dalinys tuometinėje Tarybinėje Lietuvoje vidaus reikalų sistemoje pradėtas kurti 1950 metais. Po penkerių metų jis buvo perduotas kriminalinei milicijai. 1974-aisiais buvo pradėtas statyti dabartinis 5 ha teritorijoje Minsko plente įsikūręs Kinologijos centras. 1980 metais buvo įkurtas tarnybinių šunų veislynas. Kriminalistinės odorologijos skyriuje kaupiama informacija apie žmogaus kvapų mėginius, tvarkoma jų apskaita ir atliekamas ekspertinis kvapų mėginių identifikavimas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder