Vytautas Landsbergis: praradę sąžinę, prarasime Lietuvą

Poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu "Dainuoju Lietuvą" pradėtas minėjimas prie Nepriklausomybės akto signatarų namų, kuriuose prieš 93 metus 20 signatarų Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.

"Šventę šįmet liūdesiu ir skausmu nuspalvino Justino Marcinkevičiaus mirtis. Galvosime, prisiminsime ir dabar, ir ilgai. (...) Pagarba visiems, kurie gyveno su mintim apie Tėvynę", - sakė savo tradicinėje kalboje prie Signatarų namų europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis.

"Prisimenu čia jūrą žmonių prieš 22 metus. Dar buvo šiek tiek daugiau, iki aikštės. Tiesa, tada buvo šilta. Bet ir širdyse degė ypatinga išsilaisvinimo ugnis, ir akys buvo šviesios - ėjome atkurti laisvos Lietuvos. O prie šito namo Sąjūdis atidengė Signatarų lentą. (...) Jautėmės broliai ir nugalėjome", - priminė V. Landsbergis.

Politiko teigimu, šiandien reikia dar garsiau kalbėti apie žmonių sielas ir sąžinę. "Didžiausias deficitas, nuo kurio kenčiame, tai ne pinigų stygius, ne pigesnės šilumos, ne valdžios malonių pasiilgimas - didžiausias deficitas Lietuvoje yra sąžinės stoka. Tai suvokus, daug kas bus paprasta. Jei nori, kad Lietuva būtų stipresnė, atsparesnė - stiprink savo sąžinę, kad būtų teisingesnė - pirmiausia pats būk teisingas, nesukčiauk, nekyšininkauk", - ragino V. Landsbergis, teigęs, kad "praradę sąžinę, prarasime Lietuvą".

Prie Signatarų namų tradiciškai buvo perskaitytas 1918 metų vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos tarybos nutarimas dėl Nepriklausomos demokratiniais pamatais sutvarkytos Lietuvos valstybės atstatymo ir visų Akto signatarų pavardės abėcėlės tvarka, kiekvieną palydint simbolinio varpo dūžiu ir susirinkusiųjų plojimais. Skambėjo ir styginių kvarteto griežiama Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė", ir trys kariškių iššautos salvės.