Vytautas Gapšys: oponentai gali būti ramūs – Gapšio neatsikratys

– Pone Gapšy, Jūsų pareiškimas vienus nustebino, kitus prajuokino. Jūs rimtai ketinate būti Seimo Pirmininku?

– Pradėkime nuo pat pradžių. Suprantu, kad premjero nenustebino mano pareiškimas, nes jis pats pripažino, kad formuodami koaliciją sėdėjome ir kalbėjome, kas turėtų būti Seimo Pirmininkas. Šis postas priklausė Darbo partijai ir jį turėjo užimti partijos vadovas. Tuo metu - Viktoras Uspaskich. Jis būti Seimo Pirmininku nenorėjo ir pasiūlė šį postą užimti man. Po ilgų derybų nusprendėme perdėlioti pozicijas, nes turėjome planų į priekį ir Seimo vadovo postą pasiūlėme Vydui Gedvilui. Todėl mano pareiškimas premjero neturėjo niekaip nustebinti.

– Bet Jūsų koalicijos partneriai socialdemokratai sako, kad Jūs net nevertas būti Seimo vicepirmininku, nes esate teistas baudžiamojoje byloje. Tai turbūt sąžininga pozicija....

– Man sunku pasakyti, kada ką jie sako. Vieną sako vieniems, kitą – kitiems. Kai buvo paskelbtas teismo nuosprendis, įvyko koalicijos tarybos posėdis, šis klausimas buvo iškeltas mano iniciatyva. Aš pristačiau bylos medžiagos esmę.

– Esmė paprasta – Jūs nuteistas baudžiamojoje byloje.

– Jūs puikiai žinote, kad nuosprendis neįsiteisėjęs. Yra apeliacinė instancija, po kurios sprendimo nuosprendis įsiteisėja. Ir netgi šį nuosprendį dar galima skųsti kasacine tvarka. Jeigu aš jausčiausi kaltas ar būčiau padaręs nusiklatimą, aš tikrai neužimčiau jokių pareigų. Aš nekaltas ir tai įrodysiu teisme.

– Gal įrodysit, o gal ir ne. Pone Gapšy, ar sąžinė ir padorumas Jums žinomos vertybės?

– Daugiau negu kai kuriems politikams. Sąžinė turėtų labiausiai graužti tuos, kurie inicijuoja politines bylas. Pasižiūrėkite, per 10 metų Darbo partija laimėjo dvejus Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. To pasiekti nepavyko nė vienai partijai. Socialdemokratų taip pat tarp laimėtojų nebuvo. Taigi, yra konkurentas, kurio politinėms partijoms nelabai reikia. Todėl ir prasideda įvairios insinuacijos.

– Tai jau esame ne kartą girdėję. Ar Jūsų pareiškimą apie ketinimus užimti vieną aukščiausių postų valstybėje galima vadinti kaip nors kitaip, nei pasityčiojimą iš visuomenės?

– Baikite interpretuoti šitais niuansais!

– Čia ne niuansai. Pasakykite bent vieną atvejį Lietuvoje ar Vakarų Europoje, kai baudžiamojoje byloje nuteistas asmuo, tebevykstant teismo procedūroms, būtų parlamento vadovu.

– Pavyzdžiui, ponas Nikola Sarkozi, kuriam nepareiškė įtarimų vien dėl to, kad tuo metu jis buvo Prancūzijos prezidentas, taip pat ir atvejis su Silvio Berlusconi. Vienas jų prezidentas, kitas premjeras. Aš žinau, ką kalbu. Mano sąžinė rami. Savo tiesą įrodinėsiu teisme.

– Ar jau kalbėjote su Vydu Gedvilu? Ką jis mano apie Jūsų planus užimti Seimo vadovo postą?

– Tai yra partiniai klausimai.

– Bet ką jis apie tai mano? Ar Jūs kalbėjotės apie tai?

– Tai yra partijos klausimai.

– Pone Gapšy, tai yra normalus klausimas. Ar Jūs informavote poną Gedvilą?

– Aš Jums normaliai ir atsakiau. Tai yra partinis klausimas.

– Bet jis viešai pareiškė manantis, kad Jūs juokaujate.

– Dar kartą sakau, tai yra partijos vidinis reikalas.

– Jūs manote, kad esate tinkamesnis užimti Seimo Pirmininko kėdę? Ar dėl to, kad esat nuteistas?

– Kuo Jums netinka Vytautas Gapšys? Kad turi teisės magistro laipsnį? Kad Seimo valdyboje dirba ne vienerius metus? Dėl to, kad Seime dirba jau antrą kadenciją? Kuo Jums netinka Gapšys?

– Tuo, kad esate nuteistas pirmos instancijos teisme.Visuomenė yra susidariusi nuomonę apie šią bylą. Jūs esate nuteistas, Jums priteista piniginė bauda ir Jūs iki šiol nesate apsigynęs. Tai ir kliūva.

– Aš jau atsakiau. Aš apsiginsiu teisme.

– Jūs ketinate ilgą laiką likti politikoje?

– Taip.

– Bet kodėl Jūs elgiatės taip, kad joje neliktumėte?

– Čia Jums taip atrodo.

– Nejaugi Jūs manote, kad visuomenė patikės asmeniu, kuris nuteistas baudžiamojoje byloje ne tik neatisako užimamų pareigų, bet siekia dar aukštesnių?

– Todėl, kad aš nekaltas.

– Bet tai turi įrodyti teismas. Ar Jūs pats?

– Aš įrodysiu teisme.

– Jūs tikriausiai prisimenate “Rubicon“ juodosios buhalterijos skandalą. Tada Vytenis Andriukaitis atsisakė parlamentaro mandato, išėjo iš Seimo, laimėjo teismą ir pareigūnai jo atsiprašė. Dabar jis ministras ir tęsia politiko karjerą. Jums toks scenarijus nepriimtinas?

– Mano gyvenime yra kitas scenarijus, susiklostęs dėl objektyvių priežasčių. Kai prasidėjo Darbo partijos byla, aš nebuvau nei Seime, nei aktyvioje politikoje. Net buvau iš jos išėjęs ir dėliojau įvairius scenarijus. Deja, gyvenimas per trumpas, kad laukčiau 20 metų kol suksis teisminiai ginčai baudžiamojoje byloje.

– Jūs ketinate vilkinti bylą kaip iki šiol?

– Aš nieko nevilkinau ir partija nevilkino. Esu aktyvus žmogus ir nenoriu laukti. Aš dalyvavau rinkimuose, gavau gyventojų pasitikėjimą, partija manimi pasitikėjo. Ir aš tikrai akyviai dalyvausiu politikoje, įrodysiu savo poziciją. Oponentai gali būti ramūs: Gapšio neatsikratys.

– Ar Jūs norite, kad visuomenė „mėgautųsi” Seimo Pirmininku, nuteistu baudžiamojoje byloje?

– Visuomenė savo požiūrį išreiškė balsuodama rinkimuose. Aš gavau visuomenės mandatą, tuo ir naudojuosi.

– Kurioje vienmandatėje apygardoje esate išrinktas?

– Aš išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Mane išrinko žmonės, žinantys apie bylą . Kalbėjau su rinkėjais, aiškinau situaciją. Esu pasiruošę ir dabar - galiu sėsti, peržiūrėti visus 165 baudžiamos bylos tomus su kiekvienu.

– Kodėl Viktoras Uspaskich partijos vairą atidavė Jums?

– Čia ne pirmininkas atidavė, o partija mane išrinko. Buvo balsavimas.

– Bet Jūs buvote vienas kandidatas.

– Ne vienas, kiti atsisakė. Koks skirtumas vienas ar dešimt. Jeigu kiti jaučia, kad šitas kandidatas yra geriausias, tai jį ir palaiko. Tokį palaikymą aš ir gavau. Mano patirtis partijoje pakankamai didelė, kad galėčiau jai vadovauti.

– Ar Viktoras Uspaskich yra Jūsų mokytojas?

– Aš daug iš ko mokausi. Taip pat ir iš Uspaskicho.

– Ko geriausiai iš jo išmokote?

– Užsispyrimo įrodyti tiesą. Bet mūsų politinės nuomonės ne visada sutampa. Aš nekartą įrodinėjau savo poziciją ir įrodžiau. Kiekvienas politikas kelią pasirenka pats. Tą aš ir padariau – pasirinkau dirbti komandoje. O joje yra 17 tūkstančių narių. Tarp jų ir Viktoras Uspaskich, kurį aš gerbiu kaip buvusį partijos pirmininką.

– Jūs vadovaujate partijai, o Viktoras Uspaskich valdo Jus?

– Sekit savo pasakas kiek norit.

– Mane domina Jūsų santykiai. Jis klauso Jūsų?

– Jis yra pirmininko pavaduotojas.

– Ir Jūs jam duodate tam tikras užduotis?

– Taip, kaip kiekvienam partijos nariui, su kuriuo bendrauju darbo reikalais.

– Pone Gapšy, Jums bus inicijuojama interpeliacija. Tikėtina, kad ją gali paremti ir valdančiosios daugumos atstovai –kai kurie socialdemokratai, taip pat ir premjeras, kuris yra pareiškęs, kad po teismo sprendimo Jūs neturėtumėte būti Seimo vicepirmininku. Ar nemanote, kad pats turėtumėte žengti šį žingsnį, nes būsit atleistas?

– Kalbėtumėte kitaip, jeigu būtumėte dalyvavęs politinėje taryboje, kuri buvo po teismo, būtumėte išklausęs Algirdą Butkevičių ir jo žodžius perdavęs čia. Aš nenoriu jų kartoti. Tegu pasako pats Butkevičius.

– Jis yra pasakęs viešai, kad Jūs neturėtumėte likti Seimo vicepirmininko poste. Ir Jūs tai girdėjote.

– Jūs puikiai žinote, ką jis pasakė politinėje taryboje.

– Ką jis pasakė?

– Tai Jūs jo ir paklauskit. Apie jokius atsistatydinimus nebuvo kalbos.

– Tai Jūs būsite Seimo vicepirmininku tol, kol Jus išrinks pirmininku?

– Yra ir toks scenarijus.

– Ar tikrai tikite, kad Jus, nuteistą baudžiamojoje byloje, Seimas išrinks pirmininku?

– Palaukite partijos sprendimo. Yra koalicijos sutartis, kam priklauso Seimo Pirmininko postas. Ir kai partija nuspręs deleguoti Vytautą Gapšį ir kai Gapšys pasakys, kad jau laikas, tada palauksime ir kitų politinių sprendimų.

– Ar tai nėra provokavimas konflikto tarp valdančiųjų?

– Aš nematau jokio konflikto, kol yra koalicijos sutartis ir veikiama pagal ją. Šiuo metu tokio pasiūlymo dar nėra. Kai jis bus, šis klausimas turės būti svarstomas politinėje taryboje.

– Kol kas tai tik Jūsų noras?

– Patijos pasiūlymo nėra, o aš išsakiau savo nuostatą, kad galėčiau užimti Seimo Pirmininko postą, jeigu susiklostys reikiamos politinės aplinkybės.