Vyriausybė teikia Seimui siūlymų paketą nedarbui mažinti

Siūlomais Darbo kodekso pakeitimais siekiama padaryti darbo santykius lankstesnius bei sudaryti daugiau galimybių darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl lankstesnių darbo formų. Šios priemonės paskatins užimtumą, taip atsiras daugiau įvairesnių darbo formų, versliems žmonėms bus paskata kurti naujas darbo vietas. 

„Šiandien Vyriausybė priėmė reikšmingus sprendimus, kurių tikslas – didinant darbo santykių lankstumą paskatinti verslą drąsiau kurti naujas darbo vietas. Tai padėtų įveikti vieną iš skaudžiausių rykščių – krizės sukeltą didelę bedarbystę“, – po posėdžio kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

Vyriausybės vadovas taip pat apgailestavo, kad Trišalėje taryboje nebuvo pritarta visam siūlomam darbo santykių lankstumo paketui. Premjeras pabrėžė, kad socialinių partnerių, ypač profesinių sąjungų, atstovaujančių dirbančiųjų interesus, nejaudina rūpesčiai tų žmonių, kurie šiandien neturi darbo.

Tokie sprendimai Lietuvai yra būtini norint lengviau atsitiesti po sunkmečio, skatinti ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą ir būti konkurencingai tarp kitų Europos valstybių. Viena iš svarbiausių šalies konkurencingumo prielaidų – lankstesnės darbo formos. Tik naujų darbo vietų kūrimas gali padėti spręsti jaunimo, ilgalaikių bedarbių problemas, mažinti socialinę atskirtį bei piniginės socialinės paramos teikimo poreikį.

Siūlomi pakeitimai svarbūs ir esamiems darbuotojams, ir pačioms profesinėms sąjungoms, kadangi sustiprintų darbuotojų interesų apsaugą, o kolektyvinių sutarčių platesnis taikymas sustiprintų pačias profesines sąjungas.

Šiuo metu galiojantis darbo kodeksas tinkamiausias biudžetinėms įstaigoms ar didelėms įmonėms, tačiau didžioji dauguma Lietuvos įmonių darbuotojų dirba smulkiame versle. Todėl siūlomi kodekso pakeitimai būtent orientuoti į smulkųjį ir vidutinį verslą. Siūlymuose numatyta daugiau galimybių palankesnėmis sąlygomis susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo sąlygų ir formų, kurios padėtų verslui užtikrinti didesnį darbo našumą, leistų lanksčiau prisitaikyti prie naujausių pokyčių ekonomikoje ir darbo rinkoje. Taip būtų atveriamas kelias įmonėms plėstis, lengviau priimti naujus darbuotojus, pvz., su terminuotomis sutartimis, arba, esant dideliems užsakymams, laikinai dirbti daugiau viršvalandžių. Kartu numatomi ir saugikliai, užkirsiantys kelią galimam darbdavių piktnaudžiavimui siūlomomis darbo kodekso pataisomis. Šie pasiūlymai taip pat padėtų jaunimui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, leistų derinti mokymąsi, šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Teikiant pasiūlymus, atsisakyta nuostatos, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi gali būti faktas, jog dirbančiajam sukako 65 metai.

Pažymėtina, jog Europos Komisija ne kartą rekomendavo Lietuvai didinti darbo rinkos lankstumą ir tuo tikslu keisti su darbo santykiais susijusius teisės aktus, kad jų nuostatos taptų lankstesnės ir būtų galima geriau naudotis terminuotomis sutartimis. Taip pat akcentuojamas ir darbo laiko nelankstumas bei ilgi įspėjimo terminai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal paskutinį 2010 metais Pasaulio banko atliktą verslo sąlygų vertinimą Lietuvos darbo santykių reglamentavimas yra 120 vietoje iš 183 vertinamų šalių.