Vyriausybė pritarė naujajai Karo prievolės įstatymo redakcijai

Įstatymas numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.

Jaunuoliams, savanoriškai atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, naujoje įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas (subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus).

Iš viso naujoje įstatymo redakcijoje numatyti trys privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdai – devynių mėnesių (dabar – dvylikos) trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, baziniai kariniai mokymai (dabar – būtinieji kariniai mokymai) ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai (aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams). Galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą išlieka.

Tikimasi, kad savanoriškai į bazinius karinius mokymus ateinančių jaunuolių pakaks. Privalomas šaukimas bus organizuojamas tik tuo atveju, jei Seimas bus nustatęs didesnį nei nulis privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Nustatydamas šaukiamųjų skaičių į privalomąją pradinę karo tarnybą, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba (t. y. nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba arba baziniai kariniai mokymai).

Į bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų, išreiškę norą – 18-38 metų mažiaus. Į jaunesniųjų karininkų vadų kursus bus šaukiami norą raštu pareiškę 18–32 m. amžiaus karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose arba jas baigę.

Įstatymas numato, kad privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti ir moterys.

Kaip ir šiuo metu, įstatymo naujoji redakcija taip pat numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus.

Nauja įstatymo redakcija taip pat patikslina nuostatas dėl tarnybos rezerve atlikimo ir tarnybos mobilizacijos atveju.

Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Naujos redakcijos karo prievolės įstatyme numatyta, kad pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.

Karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau galės tęsti tarnybą aktyviojo rezervo arba rezervo kariniuose vienetuose.

Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam yra priskirti, 20–30 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas.

Į rezervo karinius vienetus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruosis 20–30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.

Karo prievolės įstatymo nuostatos yra keičiamos atsižvelgiant į sprendimą sustabdyti šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl teisės aktų, susijusių su kariuomenės pertvarka, konstitucingumo. Nutarime konstatuota būtinybė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos karo prievolininkų parengimo ginti valstybę priemonės, užtikrinančios tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (taip pat ir mobilizacijos atveju).