Vyresnioji karta džiaugiasi, kad išsisuka nuo skolų

Telefoniniai sukčiai išviliojo iš pensininkės 4 tūkst. litų. Po „Sodros“ darbuotojais apsimetusių nusikaltėlių vizito senutė liko be viso gyvenimo santaupų - 21 tūkst. litų. Tokiais ir panašiais pranešimais juodoji kronika mirga kasdien. Sukčių įžūlumas visuomenės jau nestebina, tačiau dažnas kraipo galvą: iš kur pas pensininką tokie pinigai? Apie nuosavas (ne pasiskolintas iš banko!) tūkstantines sumas darbingo amžiaus visuomenės dalis tegali pasvajoti. O štai jie, pensininkai, turi! Senjorams iš tiesų yra ko pavydėti. Visų pirma ne pinigų, o per gyvenimą sukauptos ir neišbarstytos išminties, garantuojančios laimę, kuri jaunesnėms kartoms - tik siekiamybė.

Senyvo amžiaus žmonių kasdienybė jaunesnėms kartoms atrodo pilka, net apgailėtina. Taupyti kiekvieną centą, prekes rinktis pagal kainą, o ne kokybę ar poreikį, susilaikyti nuo visko, kas nėra pirmo būtinumo. Šiuolaikinis žmogus elgiasi kitaip: jei ko nors nori, pasiskolina - ir turi. Tik gaila, kad skolon įsigytos gėrybės laimės neatneša. Kiekvienas banko ar kitų skolintojų klientas žino, kokia sunki finansinių įsipareigojimų našta ir baimė jos nebepakelti.

Juodai dienai

Pinigų kaupimas juodai dienai - pensininkų kasdienybė. Kiek pensininkas sutaupęs, vargu ar sužinosi. Tačiau tai iliustruoja įvairios nusikalstamos veikos, kai paaiškėja, kokias sumas iš pagyvenusių žmonių išvilioja sukčiai. Praėjusią savaitę viena pagyvenusi klaipėdietė telefoniniams sukčiams atidavė per 24 tūkst. litų. O apie panašias ir dar didesnes išviliotas sumas yra tekę ne vienam girdėti per informacijos priemones.

Pensininkų taupumas tapo fenomenalus. Tačiau pastarieji dažnai atsisako aktyvaus socialinio gyvenimo, idant turėtų juodos dienos santaupų.

„Vakaro žinių“ kalbinta pensininkė Aldona Grivickienė įsitikinusi, jog tokius faktorius diktuoja žmogaus prigimtis, visuomeninis gyvenimas, valdžios požiūris bei gaunamos pajamos.

„Seno žmogaus visai kiti poreikiai, fiziologija ir tiesiog nebeįdomu kažkur eiti. Įtakos tam turi ir pinigai“, - neabejojo pensininkė.

Juodos dienos santaupas A. Grivickienė įvardijo kaip senų žmonių pamąstymus apie paskutiniąją dieną.

„Neretai jie kaupia ir paskutiniajai, nori gražios šventės, taip jau surėdyta mūsų žemelėje“, - tikino pensininkė.

Kaupia turtą

Pasak rašytojo Algimanto Čekuolio, toks faktorius yra senų žmonių instinktas, mat jie pripratę prie valdžios peripetijų, kada nebeduodama uždirbti, o pensijos tiesiog apverktinos.

„Kadangi žmogus žino savo galimybes ir įvertina, jog silpsta jo organizmas, iš paskutiniųjų stengiasi kaupti bet kokį turtą. Tai instinktas ir mąstymas, kad ateis diena, kai galbūt uždirbti tiek nebegalės, neleis sveikata ir reikės gyventi iš pensijytės“, - konstatavo A. Čekuolis.

Mėnesio senatvės pensija Lietuvoje vidutiniškai siekia 805 litus, Latvijoje - 865 litus, Estijoje - 926 litus. ES šalyse pensijoms skiriama vidutiniškai 10 proc. BVP. Lietuvoje - dvigubai mažiau. Žinant pragyvenimo peripetijas, komunalinių paslaugų tarifus, brangstančią elektrą, maisto ir paslaugų kainas, sunku įsivaizduoti Lietuvos pensininkų gyvenimo kokybę.

Galvojama apie ateitį

Lietuvoje gyvena per 700 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Jų pensijoms per metus išmokama 6 mlrd. litų.

Pažvelkime į pensininkus prekybos centre. Kažkas teisingai pastebėjo, jog ten ryškiausiai matosi, kad tai žmonės iš kito amžiaus, kito mąstymo, kito pasaulio. Mūsų senjorai, pakliuvę į kapitalistiniu kvapu atsiduodantį prekybos centrą, pasijunta jame tarsi svetimkūniai.

Nuolaidas maisto produktams prekybos centruose medžiojantys pensininkai - kasdienybė.

Jie patys susikuria sau mitybos rekomendacijas, randa savų argumentų, ką būtina dėti į krepšelį. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija rekomendacijų pagyvenusiems žmonėms dėl mitybos, priešingai nei vaikams, nėra parengusi. Pensininkų sveikata besirūpinantys specialistai mano, kad jiems praverstų bent jau paskaitėlės apie visavertį maistą ir patarimai, kaip kokybiškai maitintis neturint didelės perkamosios galios.

Pasak A. Grivickienės, pensininkas turi nuolat galvoti apie rytdieną, nes jis dar išvargintas anų laikų ir dabartinės valdžios.

„Bepigu užsieniečiams keliauti, o lietuvis pensininkas turi galvoti, ką į burną įsidėti, ir dar sutaupyti sugeba. Tokia jau mūsų tauta“, - prislėgtus mūsų senolius gynė A. Grivickienė.

Maistas - irgi taupant

Lietuvoje pensininkas norėdamas sutaupyti, sukasi taip, kaip išmano, nes niekas nepasiūlo sistemos, kaip išsirinkti nebrangų, bet kokybišką maisto produktą. Visos valstybės turi sistemą, kaip pasirinkti geriausią maisto produktą. Lietuvoje tokios sistemos nėra. Nustatyta, kad nuo 55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai 5-6 dienas per savaitę daržoves valgo tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris, lietuviai taip pat valgo mažai vaisių ir uogų. Nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad per dieną suvalgant 400 gramų daržovių galima sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Lietuvos pensininkai ne visada turi galimybių paįvairinti savo racioną.

46,2 - Tiek mlrd. litų valstybė kartu su savivaldybėmis buvo skolinga rugsėjo pabaigoje

175 - Tiek mln. litų „Sodrai“ tuo pačiu metu prieš metus buvo skolingos Lietuvos įmonės

167 - Tiek mln. litų „Sodrai“ vakar buvo skolingos Lietuvos įmonės

15,4 - Tiek tūkst. litų yra skolingas kiekvienas šalies gyventojas

Faktai

Moksliniuose darbuose buvo analizuojami ir pagyvenusių žmonių poreikiai. Paaiškėjo, kad svarbiausi yra trys - pragyvenimas, valdžios dėmesys ir sveikata. Toliau seka socialiniai ir dvasios ramybę teikiantys poreikiai (draugai ir artimi žmonės).

Pinigų poreikį nurodė 97 proc. respondentų, valdžios dėmesio stygių - 90 proc. Net 90 proc. senų žmonių svarbu, kad šalyje viešpatautų tiesa ir teisingumas, 53 proc. norėtų geros sveikatos, 50 proc. - tinkamos medicinos pagalbos.

55,5 proc. pagyvenusių žmonių taip pat svarbi galimybė lankytis koncertuose, teatre bei kituose kultūriniuose renginiuose, 17,5 proc. - skaityti laikraščius ir knygas, 11,5 proc. pasigenda artimų žmonių pagalbos, 2,5 proc. - draugų.

Marcelijus Martinaitis - rašytojas:

Vyresnių, pagyvenusių žmonių visai kitoks gyvenimo būdas. Tas, kuris supranta savo padėtį, būseną, laiku sugeba prisitaikyti, tikrai gyvena neblogai ir yra patenkinti.

O kokia dabar vyrauja tendencija? Žmogus, netekęs darbo ar atleistas iš jo, nežino, ką daryti, ko imtis.

Nors gavęs neprastą atlyginimą, neturi nė cento dienai pratempti. Toks žmogus yra pasmerktas būti nelaimingas, nes ateities garantas yra vienas pagrindinių laimę užtikrinančių aspektų.

Dabartiniai pensininkai kaupia visą gyvenimą, kad turėtų užsiėmimą. Išėję į pensiją, jie ramiai gali kapstinėtis sode, darže ar darbuotis prie namo reikalų. Jie, turėdami užsiėmimą, nesijaučia vieniši ar užmiršti.

Nors pensininko pajamos sumažėjo (dėl taupumo), tačiau jam daugiau laimės teikia tai, jog jis turės ką veikti, ir, be abejo, svarbus ateities užtikrintumas. Nėra geras požiūris „gyventi šia diena“, nes visi pinigai yra leidžiami į kairę ir į dešinę. O ką daro žmonės atsiradus finansiniams nepritekliams? Skolinasi ir daug skolinasi, negalvodami nei apie save, nei apie ateitį, o tokie dalykai ilgainiui slegia ir ėda žmogų iš vidaus.

Dabar žmonės renkasi baudžiauninko vaidmenį. Baigia universitetą, ima paskolas, įsipareigoja pusei gyvenimo. Tai tikrai jie nuo to nėra laimingesni. Tokie, gyvenime nežinantys, ko nori, ir nerandantys sau vietos žmonės - emigruoja.