VRK apgauti lengviau nei vaiką

Alytaus rajone - komiška istorija. Vieno rajono tarybos nario teistumas per ketverius kadencijos metus ėmė ir išgaravo. 67-erių buvęs Miroslavo seniūnas, kolekcininkas Jonas Juravičius „Vakaro žinioms“ prisipažino, kad pirmąkart kandidatuodamas savivaldybių tarybų rinkimuose sugebėjo apmulkinti Vyriausiąją rinkimų komisiją, pateikdamas išgalvotą informaciją apie savo nuodėmes. Esą taip siekė būti neišrinktas į rajono valdžią. J.Juravičiui nepasisekė - į tarybą jis išrinktas jau antrąkart. O VRK tenka teisintis, kaip kandidatas ją galėjo apsukti apie pirštą...

Norite tikėkite, norite ne, bet kol vieni politikai bando savo teistumą nuslėpti ir pasirodyti geresni prieš rinkėjus, kiti elgiasi priešingai - savo teistumą išgalvoja, kad tik už juos nebalsuotų.

Jei tikėsime buvusiu Miroslavo seniūnu, Alytaus rajono tarybos nariu, vienu iš žemdirbių sąjūdžio kūrėjų, pagarsėjusiu retų leidinių kolekcininku J.Juravičiumi, jo teistumas, prieš ketverius metus nurodytas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, buvo tik nevykęs pokštas.

J.Juravičius taip nenorėjo būti išrinktas į rajono valdžią, kad tyčia prisimelavo Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjai ėmė ir pakiaulino - į savivaldybės tarybą jį išrinko ne tik per 2011 metais vykusius rinkimus, bet ir šiemet.

Dar 2011 metais, kai J.Juravičius pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąrašą kandidatavo savivaldybių tarybų rinkimuose, prie jo pavardės puikavosi nemalonus prierašas: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.“ Kandidatuojant 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose tokio prierašo prie J.Juravičiaus pavardės jau nebuvo.

„Vakaro žinioms“ ėmusis domėtis, kaip Alytaus rajono politikui pavyko per ketverius metus panaikinti teistumą, J.Juravičius juokavo, kad VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas itin sukalbamas žmogus: „Kaip aš parašau, taip jis padaro. Tiek tegaliu pasakyti.“

Vėliau J.Juravičius patikslino, kad jokio kriminalo šioje istorijoje nėra. Esą jam paprasčiausiai pavyko apmulkinti Z.Vaigauską.

„O iš tikrųjų buvo taip. 2011 metais buvusi Alytaus rajono merė (Monika Ražanauskienė, - red. past.) labai manęs prašė, kad eičiau į rinkimus su jos sąrašu. Aš galvoju: kaip čia man eit ir būt neišrinktam... Taigi anketoje parašiau, kad esu teistas. Dar parašiau, kad bendradarbiavau su CŽV, su KGB... Z.Vaigauskas anketoje paliko tą mano teistumą, tik nenurodė bendradarbiavimo su tomis tarnybomis. Ir jis dar pasakė, kad jei yra tokių žioplų, kvailų, einančių į rinkimus ir nieko nesuprantančių, tegul patys ir aiškinasi žmonėms. Aišku, nei aš aiškinausi, nei prašiau, kad mane rinktų... Manęs niekas ir neklausė, už ką teistas... Juokingiausia, kad tada buvau sąraše trečias, o patekau antru numeriu. Dabar, kai dalyvavau, jau neberašiau, kad teistas. Tai štai - kaip aš parašau anketoj, taip Z.Vaigauskas ir nurodo“, - juokėsi J.Juravičius.

Tiesa, kaip išsiaiškino „Vakaro žinios“, Alytaus rajono politikas ne toks jau ir šventas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 metų gruodžio 22 dieną priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad Miroslavo seniūnas J.Juravičius 2007 m. lapkričio 29 dieną neteisėtai, neturėdamas tam įgaliojimų, išdavė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Metelių regioniniame parke, Papėčių kaime, Alytaus rajone.

Tačiau J.Juravičius aiškina, kad minėtas teismo sprendimas jam teistumo neužtraukė.

O štai VRK pati negali paaiškinti, kaip per ketverius metus pradingo J.Juravičiaus teistumas.

VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė teisinosi, kad VRK informaciją apie teistumą tikrina pagal Vidaus reikalų ministerijos pateikiamus duomenis.

Prieš šiuos savivaldybių tarybų rinkimus VRK, remdamasi VRM pateikta informacija, pašalino daugiau kaip kelis šimtus kandidatų, kurie nuslėpė savo teistumą. Tarp tokių J.Juravičiaus nebuvo.

„Tas kandidatas savo anketoje 2015 metais tikrai nebuvo nurodęs teistumo. Tačiau klausimas, kodėl 2011 metais jis tokią informaciją nurodė, o 2015 metais jau ne, yra skirtas jam. Mes viešai skleidžiame tokią informaciją, kokią mums pateikia kandidatai. Mes gauname informaciją iš VRM ir tada žiūrime, ar yra tas teistumas, ar ne. Manau, kad ir dėl jo buvo tikrinta“, - teisinosi L.Matjošaitytė.

Ji neneigė, kad VRK pateikiant klaidingus duomenis galima nesunkiai apgauti.

„Gal ir galimas toks dalykas, tokia versija. Čia reikėtų pasižiūrėti. Gal žmogus 2011 metais galvojo, kad yra teistas, o vėliau pasižiūrėjo, pasitikrino, kad taip nėra“, - spėjo ji.

Kam teistumas - tik pokštas, o kam - nemalonus šleifas visam gyvenimui.

Kai kuriems politikams teistumo etiketės nepavyksta nusiplėšti net po palankaus Strasbūro teismo sprendimo.

Štai ūkininkas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas - nepanašus į riaušininką, tačiau būtent tokia etiketė prie jo klijuojama daugiau nei dešimtmetį.

B.Markauskas ir dar keturi Lietuvos ūkininkai 2004 metais buvo nuteisti dėl to, kad 2003 metais vykdė kelių blokadą. Reikalaudami didesnės piniginės paramos žemės ūkiui, ūkininkai gegužės 21-23 dienomis traktoriais blokavo kai kuriuos kelių Vilnius-Klaipėda, Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožus.

Už riaušių organizavimą ir dalyvavimą jose 60 parų areštu, atidedant bausmę vieniems metams, nuteistas ne tik tuometinis Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas B.Markauskas, bet ir ūkininkai iš Marijampolės apskrities - Virginijus Mykolaitis, Kęstutis Miliauskas, Artūras Piliotas bei Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius.

2013 metais juos reabilitavo Europos Žmogaus Teisių Teismas, nusprendęs, kad jų nuteisimas už dalyvavimą mitinguose prilygo susirinkimų laisvės apribojimui. Lietuva buvo įpareigota nuteistiems ūkininkams išmokėti po 2000 eurų (6,9 tūkst. litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nors ūkininkams Strasbūro teismo sprendimas buvo palankus, teistumas neišnyko. B.Markausko, kandidatavusio į Klaipėdos rajono merus, anketoje vis dar nurodoma, kad jis yra teistas.

„Kai trejus metus vyko bylinėjimasis Lietuvoje, net patys teisininkai manė, kad tai yra neteisinga. Strasbūro teismo sprendimas buvo mums palankus, tačiau Vyriausybė pasinaudojo savo teise pateikti apeliaciją. Tai normali praktika, kai skundžiamas sprendimas. Aišku, graudu ir juokinga, kad taip yra. Bet mūsų tikslas - kad atsirastų pagrindas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui peržiūrėti tą bylą“, - kalbėjo ūkininkas.

B.Markauskas sako, kad teistumo etiketė nemaloni ne tik dalyvaujant politikoje, bet ir asmeniniame gyvenime.

„Įsivaizduokite, praėjo tiek metų, o visiems reikia aiškinti, už ką esi teistas. O dar ta formuluotė „už riaušių organizavimą“, kai realiai jokių riaušių nebuvo. Tada tie protestai vyko gana taikiai ir gražiai. Savaime aišku, kad prastai jaučiuosi. Nuolat rašyti savo biografijoje tokį faktą nėra malonu. Aišku, aš niekada to neslėpiau, nes tai, už ką nuteisė, man gėdos nedaro. Blogai tada, kai nėra galimybės parašyti, už ką esi teistas. Tuomet žmonėms kyla daug klausimų. Kitiems ūkininkams irgi visokių problemų kyla. Pavyzdžiui, Mykolaičiui iš pradžių buvo kliūčių ir ES paramą gauti, nes teistas...“ - apgailestavo B.Markauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“