"Šią žinią sutikome su dideliu nusivylimu. Todėl, kad Kaliningrade durys, kurios buvo atidarytos užsieniečiams, tarp jų ir iš Šengeno zonos, staiga per vieną valandą užsitrenkė. Humaniškumo požiūriu labai gaila, blogai. Mus šiuo atveju labai nudžiugino Lenkijos iniciatyva. Lenkija kreipėsi į Europos Sąjungą su pasiūlymu atidaryti visą Kaliningrado sritį užsieniečiams ir atvirkščiai. Tačiau dideliam mūsų apgailestavimui ir nusivylimui, šitos iniciatyvos nepalaikė Lietuvos valstybė", - sakė V. Čchikvadzė žurnalistams ketvirtadienį po apsilankymo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
Rusija, kaip ir Baltarusija, nepritaria Lietuvos siūlomam 50 kilometrų zonos atvėrimui. Rusijos ambasadorius teigė, kad į šalies Užsienio reikalų ministeriją kreipėsi Kaliningrado srities gyventojai ir srities vadovybė, prašydami tokio susitarimo nepasirašyti.
"Kadangi jis neišsprendžia laisvo judėjimo klausimo ir turi diskriminacinį pobūdį. 30 ar 50 kilometrų zoną prižiūrėti, sekti nėra galimybių", - aiškino V. Čchikvadzė.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius trečiadienį per spaudos konferenciją sakė, kad pirmiausia reikėtų pasirašyti tokį susitarimą ir pažiūrėti, kaip sekasi jį įgyvendinti, o tik tada būtų galima kalbėti apie zonos išplėtimą.
"Mes pasisakome už kuo liberalesnį režimą Kaliningrado sričiai, tačiau matome, kad reikia pirmiausia daryti praktinius žingsnius, kurie reikštų palengvintą režimą bent daliai Kaliningrado srities gyventojų, gyvenančių 50 kilometrų zonoje. Tai, ką siūlo Lenkija ir Rusija, neatitinka Šengeno reikalavimų ir supaprastinto sienos kirtimo pasienio regionuose reglamento. Tos procedūros greičiausiai bus lėtos, ir mes pasiūlėme pasirašyti pirmiausia dabar paruoštą susitarimą, suderintą su Briuseliu", - sakė E. Ignatavičius per spaudos konferenciją trečiadienį.
Užsienio reikalų viceministras neslėpė, kad visiškas sienų atvėrimas kelia nuogąstavimų, susijusių su saugumo reikalavimais, kontrabanda, akcizinių prekių patekimu į Lietuvą.
Rašyti komentarą