Vitas Tomkus verčia PREZIDENTĘ

Feljetonisto Vito Tomkaus vertimas iš Ezopo kalbos: KĄ TURĖJO GALVOJE LIETUVOS PREZIDENTĖ?

MIELI LIETUVOS ŽMONĖS - LAISVOS LIETUVOS PILIEČIAI

(neskaitant pankų, šliužų, vaišvilų ir kt. „rusų agentų“, kurių laisvais niekaip nepavadinsi),

GERBIAMI SEIMO NARIAI.

(Išskyrus Graužinienę, Uspaskichą, Gapšį, Vonžutaitę ir kt. „darbiečius“; Paksą, Mazuronius, Gražulį ir kt. „tvarkiečius“; Gailių, Urbšį, Skardžių ir kt. „teisuoliečius“; Venckienę, Patacką, Matulevičių ir kt. „patvoriečius“; Balčytį, Balsį, Paulauską, Tomaševskį ir kt. „kandidatus-proputiniečius“. Trumpiau sakant: Didžiai gerbiamas Seime, o konkrečiai - Kubiliau, Juknevičiene ir abu Masiuliai.)

STIPRINDAMI SAVO ŠALĮ, VISI KARTU MES JAU PADARĖME LABAI DAUG.

(Išsivalėme iš savo kolūkių ir kultūros namų, laivynų ir žuvų kvotų, sovietinių atominių elektrinių, gamyklų bei fabrikų, nacionalinių bankų ir televizijų. Beliko atsikratyti nacionaline valiuta ir tapsim absoliučiai laisvi. Būsim pačia laisviausia valstybe pasaulyje. Be ES grandinių - nebeturėsime ką prarasti. Materialėjimas slegia ne tik žmogų, bet ir šalį. Todėl visų valdančiųjų vardu pasikartosiu: mes jau laisvi nuo visko. Nebėra dėl ko mus pulti. Nes pas mus nieko nebėra. Tik skolos...)

BRANGIEJI...

(Tai - ne banalus kreipinys. Šiandien lietuvis yra ypač brangus. Ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Bet kurio Žmogaus ar Lietuvos piliečio praradimas yra be galo skaudus ir nuostolingas: juk kiekvienam „ant galvos“ tenka beveik po dvidešimt tūkstančių litų skolos. Kuo labiau didės emigrantų, savižudžių bei kitokių numirėlių skaičius - tuo didesnė skola guls ant išlikusiųjų pečių.)

PASIPRIEŠINTI AR PRISITAIKYTI?

(Tai hamletiškas klausimas. Jei visi priešinsimės - žūsim. Jei sutartinai prisitaikysime - išnyksime. Ką daryti? Ogi nieko. Pasilikim, kaip buvę: „runkeliai“ toliau sau ramiai priešinasi - rengia protesto akcijas bei renka parašus, o valdžios „elitas“ gražiai sau prisitaiko. Ir toliau sau mandagiai keliaklupsčiauja prieš Briuselį. Nuolankiai kiauksėsime tik ant savo kaimynų, nes tik prisitaikius prie sistemos gali išlikti ne tik Lietuva Europos Sąjungoje, bet ir valdžia valdžioje.)

ŠIOMIS NERIMO DIENOMIS KVIEČIU VISUS SĄŽININGAI AKISTATAI SU REALIA SITUACIJA ŠALIES VIDUJE IR APLINK MUS.

(Kaip minėjau, Lietuva prarasti nebeturi ko - viskas praskolinta skandinaviškiems bankams, o mūsų Laisvė ir Nepriklausomybė, kaip ir smetoniškos aukso atsargos, patikėtos saugoti ES biurokratams, patikimesniems net už kiniškus bankus, kuriems patikėjęs savo pinigus gali būti tikras, kad niekas niekada jų nebegalės nei atimti, nei atsiimti. Mūsų turto apsauga jau seniai yra skandinavų bankų galvos skausmas. Vikingai - karinga tauta. Apsigins patys, apgins ir mūsų užstatytą turtą. Stebiuosi, kad pritilo Juknevičienės ir jos bendrapartiečių kiauksėjimas. Juk rusų ekonominės sankcijos prieš Lietuvą dar net neįpusėjo: tepaskelbtas Klaipėdos uosto bei maisto produktų boikotas. O juk mūsų tikslas - susidoroti su vietos oligarchais: reikia taip įsiutinti rusus, kad jie užsuktų mums visus dujų kranelius ir kartu sunaikintų nesąžiningus vietinius dujų tarpininkus - stonius ir garbaravičius.)

PIRMIAUSIA TURIME SUSITELKTI IR VIENINGAI PASIRENGTI NAUJIEMS IŠŠŪKIAMS.

(Žvelkime tik į priekį ir nebesidairykime atgal. Pritariu Patriarxui, kad ne metas aiškintis, kas ką veikė praeityje, o svarbiau - ką veikiame dabar? Aš gi neklausinėju, ką darėte per kruvinus Sausio įvykius, kuomet vieniša kariavau savo „mažuosius karus“? Kol jūs šildėtės savo rankutes prie Seimo laužų, aš vieniša kankinausi - imti ar neimti? Vis dėlto surizikavau ir paėmiau, nes, jeigu nebūčiau paėmusi iš kolaboranto Burokevičiaus premijos, ko gero, būčiau demaskuota, o gal net likviduota ir dabar nebebūtų kam jus valdyti.)

LIETUVA IR KITOS ŠALYS JAU DABAR PATIRIA ATVIRĄ INFORMACINĮ KARĄ.

(Nekaltos rusiškos dainelės gali pritraukti labai daug rusų. Gintarinė Palanga tam geriausias pavyzdys. Laiku neuždraudėme vietos kavinėse rusiškų dainų ir jau vasarą nebeatsiginame nuo rusų. Ką tik po to nedarė kurorto valdžia - ir kainas sukėlė, ir „pagalvės mokestį“ įvedė, o tie kaip traukė, taip traukia pulkais. Kai kurie rusų turistai net su savo pagalvėmis.)

TODĖL KREIPIUOSI Į VISUS ŽINIASKLAIDOS SAVININKUS IR VADOVUS, Į KIEKVIENĄ ŽURNALISTĄ IR APŽVALGININKĄ ASMENIŠKAI - PADĖKITE MŪSŲ ŽMONĖMS ATSKIRTI MELĄ NUO TIESOS.

(Kreipdamasi asmeniškai, skubu patikslinti, kad senoji tvarka nesikeis. Spaudos darbuotojai ir toliau su manimi bendraus tik per atstovą spaudai. Grynai higienos sumetimais - vietos žurnalistai, kaip ir jų savininkai verslininkai, yra susitepę „nešvariais milijonais“, todėl tiesiogiai bendraujant lengva susipurvinti. Aš mieliau dalyvauju tik užsienio firmų - tokių kaip suomių šiukšlių bei atliekų deginimo įmonė „Fortum Klaipėda“ - prezentacijose. O siekdama Tiesos ir Gėrio, kreipiuosi į žiniasklaidos savininkus: „Ponai pramonininkai bei parfumerijos pramonės savininkai, padėkite savo žurnalistams kuo greičiau atskirti melą nuo tiesos.“ Negi taip sunku atskirti Gėrį nuo Blogio?.. Jeigu JAV atskiria Kosovą nuo serbų - tai yra Gėris, o jeigu rusai Krymą nuo ukrainiečių - tai yra Blogis. Kai Kijevo Maidane užmuša kelis šimtus žmonių - Gėris, o kai protestuotojai mūsų Seime išmuša porą langų - Blogis. Kai mes finansuojame slavų opozicijos riaušes - Gėris, o kai kaimynai slavai finansuoja savo mokyklas bei TV programas Lietuvoje - Blogis... Elementaru.)

NET ATVIRA AGRESIJA LIETUVOS PAŠONĖJE NEPRIVERČIA VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO (VSD) IMTIS VEIKSMINGOS GRĖSMIŲ PREVENCIJOS, ŠALINANT PAVOJUS, KURIE KYLA IŠ UŽSIENIO AR ŠALIES VIDUJE.

(Paimkim kad ir „Snoro“ banko administratorių, brangiai pasamdytų Londone, pavyzdį. Dabar, kai dėl Kuperio neskaidrios veiklos tyrimą pradėjo prokurorai, negi ir vėl VSD vadovas Grina dangstysis vaikiškomis frazėmis „Nežinau“ arba „Negaliu atsakyti“? Kaip dabar jaustis man arba mano patikėtiniui Lietuvos banko valdytojui? Juk mes aklai jais pasitikėjome. Net ne jais, o VSD pažymomis, kuriose prie įtartinų ir nepatikimų buvo priskirti net Seimo vadovai, o apie aferistus iš Londono net neužsiminta.)

TAČIAU LABIAUSIAI ŠALĮ ALINA VIETINIŲ OLIGARCHŲ APETITAI.

(Buvęs rubikoninis ikoras grobuoniškai susišlamštė milijardus litų. Įsivaizduojate, kiek buvo galima už tuos pinigus nusipirkti užsienietiškų konsultacijų, teisinių patarimų iš advokato Valiūno bei jo partnerių, „Ernst and Young“ auditorių, „Rothschild and Sons“ paslaugų... Kiek darbo vietų galėjome užsieniečiams sukurti! Gal net visus pabėgėlius iš Ruklos būtume įdarbinę, o dabar…)

SUNKIAUSIAI MODERNIZACIJA PASIEKIA ŠALIES PROKURATŪRAS.

(Net prokuratūros pastato su tiesiais langais nesugebėjo pasistatyti. Atgrubnagiai prokurorai mieliau imasi tirti bylas, kurias sunkiau ištirti arba kuriose įtariamieji slapstosi užsieniuose. Gaudo nesugaunamus įtariamuosius, besislapstančius anglijose, amerikose arba rusijose, o tuos, kurie sėdi gretimuose kabinetuose ir tekina slapčiausią informaciją į spaudą, ignoruoja. Be to, kaip tyčia imasi tų bylų, kuriose figūruoja milijoninės sumos, kurias beskaičiuojant lengviau bylas vilkinti. Kiek per tą laiką būtų galima smulkių nusikaltėlių pasodinti: nugvelbei vištą - kalėjiman, parašei netinkamą komentarą - už grotų.)

MŪSŲ ŽMOGIŠKIEJI RESURSAI IŠTIES UNIKALŪS.

(Net užsienio investuotojai pripažįsta, kad darbuotojai Lietuvoje - aukščiausio lygio ir neišmatuojami. Nesuprantu, kam reikia steigti brangiai kainuojančius verslo inkubatorius, jeigu darbuotojai dauginasi patys. Tereikia ir toliau neskubėti siūlyti darbo išsilavinusiam jaunimui, ir jie niekur nedings - turės daugintis, nes nebeturės daugiau ką veikti.)

SIUNČIAME PASAULIUI LIETUVIŠKUS LINKĖJIMUS IŠ KOSMOSO...

(O kodėl lietuviškų „kosmonautų“ pavyzdžiu neatkūrus Lietuvos kaip Jūrinės Valstybės?! Ar sunku paleisti į vandenyną kaip ir į kosmosą iš svetimo laivo dėžutę, jos viduje įmontavus radijo siųstuvą, kuris visomis pasaulio kalbomis siųstų signalą SOS? Tereikia susimokėti kokiam nors lėktuvnešiui penkiasdešimt milijonų už tai, kad išmestų mūsų „lietuvišką stebuklą“ per bortą, ir Lietuva jau Jūrinė Valstybė. Aišku, koks prasigėręs bocmanas tą patį darbą padarytų ir pigiau, gal net už puslitrį, betgi tuomet pasaulyje neišgarsėtume - maža kas ką išmeta už borto...)

KIEKVIENO IŠ MŪSŲ PRIEDERMĖ TURI TAPTI IR PAREIGA LIETUVIŠKAM ŽODŽIUI.

(Deja, belieka kalbėti tik apie žodžius, nes lietuviškiems sakiniams vietos viešuose pavadinimuose beveik nebeliko. Jeigu svetimybės bujos ir toliau, kitąmet metiniame pranešime gali tekti kalbėti jau apie lietuviškų raidžių puoselėjimą.)

TIKĖJIMAS LIETUVA - MŪSŲ VISŲ STIPRYBĖ, IŠBANDYTA LAGERIAIS, TREMTIMIS, OKUPACIJOMIS, BLOKADOMIS IR SUNKMEČIAIS.

(Be komentarų.)

Parengta pagal dienraštį „Respublika“