Visas Seimas įtariamas prekyba poveikiu

Prieš 5 metus Seimas į Baudžiamąjį kodeksą įtraukė naują straipsnį, pavadintą „Prekyba poveikiu“. Juo remdamiesi teisėsaugininkai pradėjo daugybę bylų, dažniausiai prieš politikus, tačiau beveik visos be išimties jos subliūško, mat nerandama nusikaltimo sudėties. Dabar jau ir patys parlamentarai pripažįsta, kad kodekso pataisa atidaryta Pandoros skrynia, - specialiosios tarnybos taip laisvai interpretuoja naująjį straipsnį, kad galėtų įtarimus pateikti visiems parlamentarams, nes visi yra nors kartą pasinaudoję savo įtaka, kad padėtų kokiam nors žmogui. O tai jau galima laikyti prekyba poveikiu.

Geriausia rinkėjus ignoruoti

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys atkreipė dėmesį, kad kiekvienas parlamentaras reguliariai bendrauja su rinkėjais, išklauso jų asmenines bei didesnės žmonių grupės bėdas, siūlymus ir stengiasi padėti.

„Tiesa, dėl konkretaus rinkėjo įstatymo pataisos dar neteko registruoti, tačiau kitaip padėti stengiesi. Dažniausiai žmonės parašo kokį nors skundą, o aš tada persiunčiu ministerijoms ir jos arba padeda, arba ne. Būna, kad savivaldybės atstovas kreipiasi dėl biudžeto lėšų skyrimo kokiam nors savivaldybės objektui. Ir jei pasiūlyčiau finansavimą skirti iš Valstybės investicijų programos, gal tai jau būtų baustina. Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu tos prekybos poveikiu esmės. Juk politiko funkcija ir yra daryti poveikį, keisti įstatymus. Jei nori likti nenubaustas, geriausiai užsimerkti prieš rinkėjus, neklausyti jų skundų. Bet jei nieko nedarysi, tai tik kokią kadenciją ištempsi“, - kalbėjo K.Daukšys.

Apsidraudimas gali nepadėti

Konservatorius Rimantas Dagys taip pat pripažįsta, kad vaikšto ant bedugnės krašto ir bet kada gali sulaukti įtarimų.

Seimo nariai gauna prašymų iš žmonių, susidūrusių su biurokratinėmis kliūtimis. Parlamentaro skambutis gal padėtų sudrausminti biurokratą.

„Tačiau žinant dabartinę praktiką, tokie skambučiai yra įvairiai traktuojami. Net ir bylos keliamos. Todėl aš viską stengiuosi formalizuoti, kaip minėjau, oficialiais raštais. Bet būna atvejų, kai to nedarai, ypač jei tai susiję su mano kuruojama socialine apsauga. Pavyzdžiui, paskambina kokia nors neįgaliųjų organizacija ir praneša, kad patvirtinta neteisinga tvarka, pagal kurią neteisingai skaičiuojamos išmokos, vilkinama ar panašiai. Tokiu atveju, aišku, klausimo nepuolu formalizuoti, paskambinu į ministeriją ir klausiu, kodėl vilkinama. Kaip tai traktuoti? Aš tai traktuočiau kaip savo pareigų vykdymą. Tačiau tai gali būti traktuojama ir kaip nelegali lobistinė veikla. Bet teisėsauga irgi turi vadovautis protingumo kriterijais, nes priešingu atveju Seimo nario veikla bus smarkiai suvaržyta. Manyčiau, kad reikėtų detalesnių teismų ar kitų institucijų išaiškinimų, kas gali būti pripažinta prekyba poveikiu“, - akcentavo R.Dagys.

Lengva falsifikuoti

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė atkreipia dėmesį, kad padėti žmonėms yra Seimo nario pareiga, o už pareigos atlikimą neturi būti baudžiama.

„Gaunu daugybę žmonių skundų ir labai dažnai be kreipimosi į institucijas jų problemų neįmanoma išspręsti. Tačiau juk asmeninės naudos sau ar įmonei nesiekiu. O visų Seimo narių pareiga juk ir yra padėti žmonėms. Todėl nenormalu, jei tai traktuojama kaip prekyba poveikiu. Nes už prekybos poveikiu stovi nešvarūs pinigai. Tačiau bet kokiu atveju net ir be naudos sau norintys žmonėms padėti politikai rizikuoja, todėl reikia viską daryti labai atsargiai - raštais ir panašiai. Bet ir tai gali įkliūti. Nes dabar, kai klausomasi pokalbių telefonu, gali dalį pokalbio ištraukti iš konteksto ir sukurti įtarimą“, - įspėjo R.Tamašunienė.

Belieka padėti mandatą

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Dalia Teišerskytė taip pat neatmeta galimybės, kad kada nors bus apkaltinta prekyba poveikiu, tačiau tvirtina to visai nebijanti.

„Aš kiekvieną pirmadienį priimu rinkėjus ir padedu spręsti jų bėdas. Bet tai ir yra mūsų darbo esmė, o ne sėdėti nieko neveikiant, tik demonstruojant šukuosenas ir už tai gaunant algą. Tie, kurie nori sau didelės naudos, žino, pas ką eiti. Tačiau pas mane, kaip kultūros žmogų, ateina tokie neturtingi, kad net jei aš paprašyčiau, neturėtų iš ko duoti kyšio, o nepadėti valstybės nuskriaustiems neleidžia sąžinė. Aišku, ir tai gali būti traktuojama kaip prekyba poveikiu, nes už pagalbą gal bus atsilyginta balsu per rinkimus, tačiau aš to nebijau, nes priešingu atveju beliktų tik padėti mandatą. Nebijau, man viskas „dzin“, - sakė D.Teišerskytė.

Bausmė už pareigų atlikimą

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Ona Valiukevičiūtė sako, kad apkaltintas pagal naująjį straipsnį gali būti kiekvienas.

„Kol kas manęs į apklausą dar nekvietė, bet ką gali žinoti, gal STT jau yra pradėjusi bylą ir prieš mane? Dabar, kai pokalbių klausomasi, gali bet kada kokį neatsargų žodį pratarti ir to užteks. O kad mano pokalbių klausomasi - neabejoju, nes jau antrą mėnesį apie penktą valandą ryto telefonas suskamba, tačiau nerodo, kad buvo skambinta. Bet ką darysi, pats Seimas pritarė pataisoms dėl prekybos poveikiu. Dabar jau akivaizdu, kad tai buvo klaida. Nes prekyba poveikiu išsiplėtė į nežmoniško platumo kaltinimus. Jau net padėti žmonėms yra pavojinga. Dėl ko Seimo narys yra išrenkamas? Kad padėtų. O jei už tai baudžiama, tai reiškia, kad baudžiama už pagalbą žmonėms, tai yra už pareigų vykdymą“, - atkreipė dėmesį O.Valiukevičiūtė.

Politikė prisiminė, kad jos iniciatyva priimta pataisa, pagal kurią dirbančių nepilnamečių gautos pajamos neįskaičiuojamos į šeimos pajamas, pagal kurias apskaičiuojamos įvairios pašalpos, kompensacijos ir t.t.

„Į mane dėl šios problemos kreipėsi Šakių rajono gyventojai. Padėjau. Vadinasi, prekiavau poveikiu? Nors gali būti, kad STT taip nuspręs, jei išsiaiškins, kad mano 16-metė anūkė taip pat norėjo įsidarbinti. Galbūt išsiaiškins, kad pataisą siūliau norėdama padėti anūkei, o ji atsilygino bučiniu?“ - svarstė O.Valiukevičiūtė.

Bijo net kalbėti

Socialdemokratas Arvydas Mockus sakė, kad net ir kalbėti apie prekybą poveikiu yra pavojinga.

„Nenorėčiau apie tai kalbėti, dar ne taip supras, kai išgirs kalbant apie poveikį, ir kam nors praneš. Man kartais tie kaltinimai prekyba labai keistai atrodo. Seimo nariai gali būti apkaltinti vien už nesavanaudišką pagalbą. Bet aš to nebijau. Nemanau, kad kas nors suinteresuotas man „pritempti“ bylą, nes nesu labai svarbus, neužimu aukštesnių postų“, - teigė A.Mockus.

Įstatymas geras, teisėsauga - ne

O štai dviejų Seimo Mišrios narių grupės atstovų nuomonės kiek išsiskyrė. Linas Balsys tvirtina, kad pataisa, kriminalizavusi prekybą poveikiu, buvo labai reikalinga.

„Manau, kad įstatymas yra geras, nes Lietuvoje yra labai daug vietos užslėptai kurupcijai. Todėl sugriežtinimas buvo reikalingas. Tačiau kitas klausimas - ar teisėsaugos institucijos tuo nepiktnaudžiauja. Galima įtarti, kad piktnaudžiauja. Tačiau iš principo įstatymas yra geras, tik reikia jo laikytis“, - įsitikinęs L.Balsys.

Užderėjo politinių bylų

O jo kolega Valdas Vasiliauskas netgi siūlė straipsnį apie prekybą poveikiu iš viso panaikinti, tačiau tam nebuvo pritarta.

„Džinas iš butelio paleistas ir prekyba poveikiu švaistomasi iš kairės į dešinę. Pagal šį įstatymą užtenka net ką nors pažadėti ir jau gali būti pateikti įtarimai. Pavyzdžiui, jei noriu nusikratyti įkyraus žmogaus ir telefonu jam pažadu, kad kažką padarysiu - jau gali būti kurpiama byla. Anksčiau buvo baudžiama tik už realų papirkimą. Šitas įstatymas ypač pavojingas Lietuvoje, kur specialiųjų tarnybų savivalė yra neribota, kur vykdomi politiniai užsakymai. Jei koks nors žmogus pasiskųs, kad dėl biurokrato negali susitvarkyti savo reikalų, o aš paskambinsiu ir paraginsiu biurokratą dirbti, jau galiu būti apkaltintas. Tokiais užsiimama labai kruopščiai, gaudomi nepadarę nusikaltimo, o tikrieji kyšininkai negaudomi“, - akcentavo V.Vasiliauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"