Visą savaitę bus minimas gyventojų masinių žudynių ir trėmimo 70-metis

Birželio 14-16 dienomis Lietuvoje vyks renginiai, skirti paminėti 1941-ųjų įvykius - pirmąsias Lietuvos gyventojų masines žudynes ir tremtis. Vilniuje didžiųjų netekčių sukaktis bus paminėta iškilmingais renginiais Seime, Nepriklausomybės aikštėje, Aukų, Titnago gatvėse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Genocido aukų muziejuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Tuskulėnų rimties parke, Vilniaus bei Naujosios Vilnios geležinkelio stotyse.

Antradienio rytą Seimo parodų galerijoje bus atidaryta Laptevų jūros tremtinių brolijos narių Gintauto Martynaičio (1935-1999), Jūratės Bičiūnaitės-Masiulienės (1924-1998) ir Ričardo Vaicekausko (1926-2011) kūrybos paroda "...išgyvenimai įkvepia...". Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta, pristatys brolijos "Lapteviečiai" pirmininko pavaduotojas Jonas Puodžius. Seimo kancleris Jonas Milerius pristatys Seime eksponuojamas Tremties 70-osioms metinėms paminėti skirtas parodas. Kalbės kunigas, pranciškonas Julius Sasnauskas.

G. Martynaičio piešiniuose - vaikystės prisiminimai ir išgyvenimai. J. Bičiūnaitės-Masiulienės piešiniuose atspindėti penkiolikos metų tremtyje praleidusios autorės ir artimųjų išgyvenimai.

Parodoje eksponuojamos 1941 metų tremtinio, iškentėjusio Laptevų jūros šaltį ir sovietų lagerius Ričardo Vaicekausko šventųjų statulėlės. Drožiniuose pavaizduoti šventieji, atsižvelgta į jų vaizdavimo mene ypatumus. R. Vaicekauskas restauravo šv. Kazimiero statulėlę Šv. Bernardinų bažnyčiai (2007 m.). Sovietmečiu sukūrė 26 sietynus, daug sieninių šviestuvų Lietuvos bažnyčioms: Panevėžyje, Kražiuose, Tytuvėnuose, Kapčiamiestyje, Vištytyje, Lukšiuose. Domėjosi tapyba, daile. Autorius išleido dvi novelių knygas: "Skriauda" ir "Ten, kur baigiasi žemė".

Taip pat bus pristatyta Seimo I rūmų fojė eksponuojama fotografijų paroda apie didžiąsias netektis. Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengtoje ekspozicijoje įamžintos: 1988-1989 m. didžiųjų netekčių atminties išsaugojimo akimirkos, Gedulo ir vilties dienos minėjimai, Tremties paveldo bruožai. Fotografijų autoriai - Ramunė Sakalauskaitė, Kęstutis Svėrys, Andrius Petrulevičius. Parodoje eksponuojami istoriniai dokumentai - KGB baudžiamųjų bylų prieš Lietuvos valstybės veikėjus, signatarus, Seimų narius, ministrus - kopijų fragmentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo.

Antradienio rytą Seime, Kovo 11-osios salėje, vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. Minėjime pakviesti dalyvauti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Europos Parlamento nariai, tremtiniai, politiniai kaliniai, disidentai, Sąjūdžio, visuomeninių organizacijų atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, jaunimo atstovai - šių metų "Misija Sibiras" dalyviai, keliolika moksleivių, laimėjusių paskatinamuosius prizus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotame konkurse "Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija", bei moksleiviai, dalyvavę Lietuvos moksleivių konferencijoje "Likimo vingiai".

Antradienio vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje - Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Kalbės Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, dalyvaus Seimo nariai, tremtiniai, užsienio šalių ambasadoriai.

Atvirų durų valandomis - nuo 12.30 iki 15 val. Seimo parodų galerijoje bus rodomas dokumentinis filmas "Birželio ledas", vaizdo medžiaga iš lapteviečių asmeninių archyvų, medžiaga iš ekspedicijos "Misija Sibiras", Antano Maciulevičiaus trumpametražis filmas "Akys virš kryžių". Lankytojai galės apžiūrėti Seimo parodų galerijoje ir I rūmų fojė eksponuojamas parodas.

Seimo parodų galerijoje skambės dainos, atliekamos Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturienčių Rugilės Palevičiūtės ir Paulos Klanauskaitės, dalyvavusių Vilniaus mokinių pranešimų apie tremtį konkurse.

Lankytojai galės apžiūrėti Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojamą Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 70-osioms metinėms paminėti skirtą Juozo Kazlausko (1941-2002) fotografijų parodą "Lietuva tremtyje". Ekrane bus rodoma vaizdo medžiaga iš 1989 metų pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas. Seimo II rūmų galerija - atvira lankytojams ir kitomis dienomis. Paroda bus eksponuojama iki liepos 4 d.

Atvirų durų metu lankytojai galės apžiūrėti ir Sausio 13-osios memoriale eksponuojamą Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtą kilnojamąją dokumentų parodą "2011-ieji - Istorinės atminties metai", skirtą pažymėti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metus. Eksponuojami dokumentai supažindina su Lietuvos nepriklausomybės praradimu: Lietuvos valstybės suvereniteto naikinimu, valdžios ir valdymo sistemos griovimu. Dokumentai liudija apie okupacinių režimų vykdytas represijas, trėmimus, rezistenciją, Lietuvos gyventojų pasitraukimą į Vakarus, Atgimimo metais prasidėjusį palaikų pargabenimą, jų pagerbimą ir atminimo įamžinimą. Paroda bus eksponuojama iki liepos 1 dienos.

Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje (priešais Lukiškių aikštę Vilniuje) vyks okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Renginyje kalbės Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, dalyvaus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Seimo nariai, Europos Parlamento nariai, tremtiniai, užsienio šalių ambasadų atstovai.

 

---

Respublikos vadovybės ir visų susirinkusiųjų vardu Garbės sargybos kuopos kariai padės gėlių prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams, prie paminklinio akmens partizanams atminti, prie paminklo lapteviečiams atminti, prie kryžiaus Laisvės gynėjams ir 1863 metų sukilimo dalyviams atminti, prie buvusių KGB rūmų memorialinės lentos 1945-1947 metų aukoms atminti, Tuskulėnų parko kolumbariume.

Aukų gatvėje bus eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuoto moksleivių konkurso "Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija" piešinių paroda "Piešiu istoriją".

Lukiškių aikštėje vyks Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti rengiama Vilniaus mokinių pilietinė iniciatyva "Žinia Tėvynei". Moksleiviai į aikštę atvyks su įsivaizduojamais laiškais iš tremties vietų į Lietuvą, kuriuos jie sukūrė iš buvusių tremtinių pasakojimų.

Antradienį rengiama Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. Renginyje kalbas numato pasakyti Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Bus pristatyta Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ekspedicija "Misija Sibiras", Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotas mokinių rašinių ir dainų konkursas "Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija". Giedos Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių chorai.

Pavakare Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyks Atminimo valanda-koncertas, bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Numatoma tiesioginė transliacija per Lietuvos televiziją.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre - Vidmanto Bartulio "Requiem" - "Už laisvę žuvusiems". Numatoma tiesioginė transliacija per Lietuvos televiziją.

Birželio 14 d. ir birželio 19 d. atvirų durų dienos bus surengtos ir Genocido aukų muziejuje. Bus rengiamos nemokamos ekskursijos ir dokumentinių filmų peržiūros.

Birželio 14-17 dienomis bus galima aplankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią.

Birželio 12-27 dienomis Vinco Kudirkos aikštėje eksponuojama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos inicijuota kilnojamoji paroda "Rainių tragedija: atmintis gyva", skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti.

Trečiadienį Seimo I rūmų fojė Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų komisijos pirmininkas prof. Arimantas Dumčius atidarys knygų apie tremtį parodą. Leidyklos "Naujasis lankas" direktorius Vidmantas Zavadskis pristatys naujausias šiais metais išleistas knygas: Jono Abromaičio "Tremtis užpoliarėje", leidinį "Sibiro vaikai", Vito Rimkaus "Stasys Dumčius - ugniagesybos organizatorius, švietėjas, Kauno savivaldybės brandmajoras", Marijos Grabauskaitės-Augustinienės "Kur mano tėviškė? Sibiras- Lietuva-Australija."

Iki birželio 27 d. dienomis Seimo III rūmuose bus eksponuojama tremtinio Pranciškaus Poručio akvarelės darbų paroda.

Birželio 14 d. Vilniaus geležinkelio stotyje bus atidengta Atminimo lenta. Renginį organizuoja Memorialinis departamentas

Birželio 14 d. bus atidengtos Atminimo lentos Anykščių, Kėdainių, Rokiškio, Rūdiškių ir Šilutės (18 val.) geležinkelio stotyse.

Birželio 15 d. trečiadienį, Varėnos rajone, Ūtoje, bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas. Gėlių padės Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta.

Birželio 16 d., ketvirtadienį, Titnago gatvėje Vilniuje vyks 1941 metų liepos mėnesį nacių sušaudytų lenkų ir žydų tautybės asmenų palaikų perlaidojimas ir paminklo žuvusiems atidengimo iškilmės, organizuojamos Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos žydų bendruomenės. Renginyje dalyvaus Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Lietuvos žydų bendruomenės, Lenkų bendruomenės atstovai, Vyriausiasis Lietuvos rabinas, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Japonijos, Europos Sąjungos valstybių ambasadų, reziduojančių Lietuvoje, atstovai.

Birželio 20-24 dienomis Briuselyje, Europos Parlamento Yehudi Menuhino salėje bus eksponuojama Genocido aukų muziejaus kilnojama paroda "Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.".

Birželio 23 dieną Rainiuose bus minimos Rainių žudynės.

Birželio 29-30 dienomis Seime vyks tarptautinė konferencija "SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais".

Liepos 1 dieną bus pagerbtos žudynių aukos Červenyje, Baltarusijos Respublikoje.

2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.