Viltys išsaugoti pajūrį - parlamentarų rankose

Krantotvarka

Per artimiausią mėnesį paaiškės, ar valdžios vyrai tik demonstruoja susirūpinimą pajūrio gelbėjimu, ar iš tiesų pasiryžę šią problemą spręsti darbais. Vakar Seime buvo pateiktas Vyriausybės sudarytas kitų metų biudžeto projektas, pagal kurį pajūrio juostos tvarkymui numatyti milijonai turėtų būti paimti iš Europos sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Tuo tarpu buvęs Palangos meras, Seimo narys Raimundas Palaitis įsitikinęs, jog tokiu būdu pinigai bus gauti tik kitų metų žiemą, kuomet situacija pajūryje bus dar kritiškesnė. "Jei trūkstamus pinigus pavyktų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą, juos pavyktų gauti daug greičiau. To ir bandysime siekti, pajūrio likimas dabar - Seimo rankose", - "Vakarų ekspresui" tvirtino parlamentaras. Siūlymas pakeisti finansavimo šaltinį parlamente bus nagrinėjamas iki lapkričio vidurio. R. Palaičio įsitikinimu, jei likę pajūrio juostos tvarkymui numatyti beveik 6 mln. litų bus skiriami iš ES struktūrinių fondų, pinigai bus gauti po metų ar dar vėliau. "Tokiu būdu bus praleisti net dveji audrų sezonai, o žiemą techninių įrenginių kopose statyti negalima. Taigi, kol lauksime ministerijos lėšų, paplūdimiai bus dar labiau nuplauti", - teigė liberalcentristas. Tai, kad geologinė situacija pajūryje kasmet sparčiai keičiasi į blogąją pusę, patvirtino ir pajūrio krantų tvarkymo techninės programos rengimo vadovas iš Geografijos instituto dr. Gintautas Žilinskas. "Ciklonų kasmet daugėja, audros pasikartoja, o kopos šiuo metu labai jautrios stichijai, tad po metų galime pamatyti dar siauresnius paplūdimius. Dėl to kalta ir Palangos valdžia, pritarianti masiniams renginiams paplūdimiuose, juk žiūrovai kopas trypia ir ardo", - "Vakarų ekspresui" teigė krantotvarkininkas. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas taip pat pripažino, jog iš valstybės biudžeto lėšas būtų galima gauti daug greičiau. "Tačiau galimi ir tarpiniai variantai - dalį pinigų paimti ES fondų, kas mums atrodo realiausia, dalį - iš valstybės biudžeto. Tačiau dar negavome ir techninių konkrečių darbų projektų, dėl to apie veiklą kitais metais dar nereikėtų kalbėti", - "Vakarų ekspresui" sakė ministras. Beje, Klaipėdos valdininkų ketinimai pajūrio juostos tvarkymo darbams gauti dar pinigų bliūkšta, mat papildomų lėšų, remiantis ypatingosios situacijos įstatymu, išsireikalauti nepavyks. Tą praeitą ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime patvirtino ir A. Kundrotas. G. Žilinskas paaiškino, jog vienas iš kriterijų, kuomet galima skelbti ypatingąją ekologinę situaciją, yra dėl to žuvę žmonės, tačiau šiuo metu taip nėra. Iš numatytų per 6 mln. Lt Aplinkos ministerija pajūrio gelbėjimui šiemet skyrė vos 200 tūkst. Beje, vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo galutinai patvirtintas lėšų pajūrio juostos tvarkymo darbams padalijimas: 140 tūkst. Lt skirta Palangai, 40 tūkst. - Pajūrio regioniniam parkui ir 20 tūkst. - Neringai.

Denisas NIKITENKA