Vilties bėgimas: liko 4 dienos

Jo Šventenybė popiežius Benediktas XVI laimina Vilties bėgimo organizatorių, dalyvių ir sergančiųjų vienybę. Šią brolio pranciškono Benedikto paskleistą žinią krūvon susirinkę Vilties bėgimo savanoriai sutiko ovacijomis ir šūksniais. Jie jau patyrė pirmąjį Vilties bėgimo "krikštą", kai pardavinėjo kartonines plytas prekybos centruose.

"Žmonės labai įvairūs. Dalis savanorių - keturiolikmečiai, šešiolikmečiai, tad sukvietėme juos pasidalinti mintimis, kaip jiems sekėsi", - sakė savanorių vadė Daiva Nakrošienė.

Savanorių amžius, kaip ir profesijos, labai skirtingas: 12-16 metų moksleiviai, vyresnės pedagogės, medikės, verslininkai. Į savanorius atėjo net šeimomis. Kai kuriuos tėvus atsivedė vaikai, o kitų šeimų galvos paragino prisidėti ir vaikus. Daugelis savanorių sakė pajutę komandinio darbo džiaugsmą.

"Mes dirbome linksmai",- sakė "Akropolyje" pardavinėjusieji plytas ir džiaugėsi, jog jų aukų dėžutė buvusi perpildyta. Tiesa, būta ir liūdinusių momentų, kai žinomas žmogus, kalbintas įsigyti plytą, šiurkščiai "pasiuntė": "Netrukdyk man apsipirkti!" Kitas ironizavo: "Man tikrų plytų pakanka. Kam man tos kartoninės?"

Vyresnio amžiaus savanoriams tokie ir panašūs pareiškimai sielos nežeidė. Tačiau jaunėliams, kurie į Vilties bėgimą įsijungė atvira siela ir su pačiais kilniausiais jausmais, tai tapo nekokiomis gyvenimo pamokomis. Tačiau pardavinėjusieji plytas atsimena ir priešingas situacijas.

"Kai pasiūliau paaugliui nusipirkti plytą, šis ilgai rausėsi kišenėse. Kiek centų surinko, visus sužėrė į aukų dėžutę. Ir nedrįso imti plytos. Nuraminau, įdėdama į dėžutę dar kelis savo litus, ir vaikinas, regis, labai nudžiugo gavęs tą plytą", - sakė bibliotekininkė Rita Šneiderienė.

Ieva Navardauskaitė plytų prekybos centruose nepardavinėjo. Ji savo iniciatyva ieško "rinkų" Jurbarke, Raseniuose ir Kaune, iš kurio apylinkių kilusi. Plytų pardavimo akcijoms ji sugebėjo pasitelkti net Seimo narius.

"Manto galerijoje" besidarbuojantys Loreta Švažaitė-Sadeckienė ir Darius Sadeckas su atžalėle Darija plytų parduoti išsirengė į Žemaitijos kaimus. "Nedaug mes jų pardavėm, bet esam įsitikinę, kad atlikome didelį darbą, pasakodami kaimo gyventojams apie patį Vilties bėgimą", - sakė ponia Loreta. Beje, ši šeima labai linksmai plytas pardavinėjo ir galerijoje.

Aida Pečeliūnienė, nuvykusi į Kauną susitikti su visos Lietuvos "Lions" klubų įgaliotiniais, irgi nusivežė plytų. "Dabar jau jos pardavinėjamos visoje Lietuvoje", - savanorių sueigoje patikino ji.

Kiekvienas iš savanorių, nesvarbu, kaip jam sekėsi pardavinėti plytas, teigė, kad tai - nuostabi proga pažinti kitus ir save...

Gražina JUODYTĖ