Vietoje protėvių žemės - degalinės griuvėsiai

Kretingos rajone

2002 metais atgavę nuosavybės teises į senelių turėtą žemę Kretingsodžio kaime (Kretingos r.), kur stovėjo AB "Lietuvos kuras" degalinė, aštuoni kretingiškiai iki šiol negali ta žeme naudotis. Maža to, jie jaučiasi žemėtvarkininkų apgauti.

Žmonės pasakoja, kad tik atmatavus šioje žemėje jiems sklypus - iš viso hektarą ir 80 arų - sužinoję, kad jie dar 1999 metais išnuomoti bankrutuojančiai AB "Lietuvos kuras" - net 99-eriems metams. Ir tik dar vėliau paaiškėjo, kad nebeveikianti išvogta degalinė ir aikštelė tebėra registruoti Registro duomenų bazėje.

Vakar po ilgų ginčų teismuose žmonės galėjo lengviau atsidusti. Mat Kretingos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino jų ieškinį bankrutuojančiai AB "Lietuvos kuras". Atsakovė įpareigota išbraukti degalinę ir aikštelę iš registro duomenų bazės, pašalinti žemėje likusius požeminius rezervuarus. Kai teismo įpareigojimai bus įvykdyti, žmonės pagaliau galės naudotis savo žeme taip, kaip pageidaus. Tiesa, panaikinti degalinės likučius jie teismo sprendimu turės patys.

Į teismą išklausyti sprendimo susirinkę žmonės sunkiai valdė emocijas. "Kodėl žemėtvarkininkai, žinodami, kad žemė išnuomota, atidavė ją mums? Likome durniaus vietoje", - karščiavosi žmonės.

Jie papasakojo, kad nuosavybės teises į komercinės paskirties žemę, kurioje anksčiau veikė "Lietuvos kuro" degalinė, jie atgavo 2002 metų gruodį. Bet kad ta žemė bankrutuojančiai bendrovei tebėra išnuomota, jie tikino sužinoję tik tada, kai ji jau buvo atmatuota.

2004-aisiais teismo keliu žmonėms pavykę pasiekti, kad žemės nuomos "Lietuvos kurui" sutartis būtų panaikinta. O kai lengviau atsidusę žmonės susiruošė parduoti savo sklypus, paaiškėjo, kad jų atgautoje žemėje tebėra registruoti jiems nepriklausantys nebeegzistuojantys pastatai.

Per tą laiką, pasakojo žmonės, buvę ir daugiau nesusipratimų. "Mes buvom suinteresuoti saugoti žemę, išlaikyti. Tačiau joje likusius degalinės likučius išvogė vagys, o vagyste buvom apkaltinti mes, savininkai. Tai todėl, kad mes patys metalą iš vagių kiemo išvežėm ir pardavėm", - vienas per kitą "Vakarų ekspresui" pasakojo žemės savininkai Milda Trofimova, Pranas Liulys ir kiti.

Iš nesaugomos neveikiančios degalinės teritorijos buvo pavogtas ne tik degalinės pastatas su visa vidaus inžinerija, bet ir vandentiekio ir kanalizacijos ketaus dangčiai bei žiedai, metalinė tinklo tvora.

Bankrutuojančio "Lietuvos kuro" atstovas Tomas Petkauskas konflikto peripetijas ir teismo sprendimo komentuoti nepanoro. Tačiau jis patikino, jog bendrovė sieks, kad bene pusantro milijono litų nuostoliai, patirti dėl išvogtos degalinės, būtų atlyginti. 2003 metų pradžioje iškelta baudžiamoji byla dėl šios vagystės teismo dar nėra pasiekusi.

Žmonės savo ruožtu tvirtino, kad per tuos metus iš "Lietuvos kuro" negavo jokio jiems priklausančios žemės nuomos mokesčio, o patys, valstybei mokesčius mokėdami, žeme naudotis negali.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus žemėtvarkininkų veiksmuose nieko neteisėta ar smerktina neįžvelgia. Atiduodant žemes vadovautasi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo punktu, kuris nurodo, jog "kaimo vietovėje po negyvenamojo tipo pastatais natūra žemė grąžinama besąlygiškai".

"Sutartį su "Lietuvos kuru" sudarėme kaip valstybinės žemės nuomotojai. Pagal Civilinį kodeksą, nenutraukus sutarties, tokios teisės pereina naujam žemės savininkui. Taigi atkūrus nuosavybės teises piliečiai tapo nuomotojais, o "Lietuvos kuras" - nuomininkas. Jei kurios nors pusės sutarties sąlygos netenkina, jie ir bylinėjasi", - komentavo vedėjas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ