Vietoj skerdyklos - prekybos centras.

Yra vilties, kad vienas didžiausių Klaipėdos miesto pastatų-vaiduoklių galiausiai atgims naujam gyvenimui. Liepų 53 numeruotasis senosios skerdyklos kompleksas ir šalia jo esantis žemės sklypas turi naują šeimininką - norvegų investuotojai pageidauja šioje vietoje įrengti "Rimi" tinklui priklausysiantį prekybos centrą. Miesto planavimo komitetui buvo pristatyti dviejų galimų projektų maketai, kuriuos jau įvertino Miesto užstatymo tarybos nariai.
Paminklotvarkos skyriaus viršininkė Rima Noreikienė pateikė istorinių duomenų: senosios skerdyklos kompleksas statytas 1914-1915 metais. Įdomu tai, kad šioje teritorijoje buvo pastatyta dujų fabrikas, vandenvietė ir skerdykla - kaip juokavo ponia Noreikienė, ir dujos, ir vanduo, ir mėsa "vienoj vietoj". Istorinę ir architektūrinę vertę turi pats kompleksas, apimantis 1,6 ha teritoriją, kurį sudarė pagrindinis skerdyklos pastatas, tvartai, sandėliai bei dirbtuvės. Architektūriniu požiūriu gražiausias yra pagrindinis pastatas, kurio fasadas papuoštas bareljefinėmis kompozicijomis, gipso lipdiniais, svarbi ir bokšto, kuriame buvo įmontuotas laikrodis, dominantė.
Kadangi vertingas yra pats kompleksas, nugriovus kokį nors statinį (nors pora jų - buvusios dirbtuvės bei plunksnų džiovinimo ir rūšiavimo patalpa jau be niekieno pagalbos baigia sugriūti) bus suardyta ansamblio visuma, nebeliks uždaro kiemelio. Jeigu yrantys myruokliai stovėtų kokioje kitoje vietoje, apie jų architektūrinę vertę nebūtų kalbama, tačiau paveldo objektas yra visas skerdyklos kompleksas. Anot ponios Noreikienės, džiugu, kad apverktinos būklės pastatai bus tvarkomi, būsimai paskirčiai paminklotvarkininkai neprieštarauja - svarbu, kad objektas atgis, tačiau būtina saugoti viską, kas įtraukta į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Miesto užstatymo taryboje buvo palaikoma pozicija, kad reikia atstatyti viską, išsaugoti erdvę kaip architektūrinę vertybę. Tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriaus viršininkas Almantas Mureika mato čia "diskutuotinų urbanistinių dalykų". Žinia, kiemas esąs paveldas, tačiau, pono Mureikos nuomone, esama pastatėlių, kuriuos būtų galima "šluoti lauk, kad geriau atsivertų paveldo vertybės". Vargu ar reikia saugoti "visokius tvartelius", kai kultūrinė aplinka esanti paveikta urbanistinės realybės. Projekto autoriams buvo pasiūlyta kreiptis į Kultūros vertybių apsaugos departamentą - gal ten dirbantys specialistai leis du ginčus keliančius pastatus nugriauti. Jeigu autoriai pageidauja, kad dėl objektų nukėlimo miestas patarpininkautų, jie turį atsižvelgti ir į miesto pageidavimus.
Pagrindinis vadinamasis miesto pageidavimas - kad praktiškai tuščiame prie buvusiosios skerdyklos esančiame sklype (kuris taip pat priklauso naujiesiems šeimininkams) naująja miesto centrą juosiančia magistrale važiuojantiesiems akių nebadytų viename iš maketų prie būsimojo centro siūlomas įkurdinti didžiulis mašinų parkavimo laukas. Pasak projektuotojų - kurie siūlė ir antrą, Miesto planavimo komiteto nariams priimtinesnį variantą - viaduku važiuojantys potencialūs pirkėjai matytų, ar esama laisvų vietų automobiliams pasistatyti. Tačiau, pasak komiteto narių, šio sklypo situacija esanti unikali, jį galima apvažiuoti iš trijų pusių, ir priemiesčiams būdinga atsiverianti plyna aikštė miesto centre nepageidautina. Čia būtinas arba antrajame makete rodomas užstatymas, arba plynę būtina bent jau užsodinti medžiais.
Dėl "tuščiojo" 1,5 ha sklypo miestas jau yra patyręs nuostolių. Ruošiant naujojo viaduko detalųjį planą buvo suformuotas atskiras sklypas, kuris, "kažkokio ministro sutikimu", be Savivaldybės sutikimo, apskričiai nusprendus buvo "pripaišytas" prie neaiškios kilmės "savivalinio statinio". Dėl tokio apskrities sprendimo miestas prarado apie 3 milijonus litų, neskaičiuojant į sklypo sutvarkymą investuoto dar pusės milijono. Tiesiant viaduką reikėjo iškelti ten buvusius geležinkelio bėgius (šioje vietoje "apsisukdavo" šilumvežiai), komunikacijas, šiluminę trasą - žodžiu, kompensuoti nuostolius AB "Lietuvos geležinkeliams". Todėl suprantamas Miesto planavimo komiteto noras, kad ateinantieji į šį sklypą duotų miestui kuo daugiau naudos.