Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos Lietuvai kainuos 110 mln. eurų – ministras

„Sutarties suma – 110 mln. eurų. Tai šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto“, – žurnalistams sakė ministras.

Pareigūnai neatskleidžia tikslaus įsigyjamų sistemų kiekio, bet jomis bus aprūpintos dvi baterijos – kuopų atitikmenys. Tai reiškia, kad sistemos negalės „padengti“ visos Lietuvos oro erdvės.

Jos bus dislokuotos Radviliškyje esančiame Oro gynybos batalione, tačiau esant reikalui galės būti perkeliamos sunkvežimiais į kitas Lietuvos vietas.

Krašto apsaugos ministras sakė, kad šis įsigijimas yra „vienas iš strategiškai svarbiausių, prioritetinių“, o visas sistemas Lietuva gaus iki 2020 metų.

„Mes pereiname į kitą stadiją oro gynyboje ne tik patys sau, bet ir NATO“, – teigė R. Karoblis.

„Ši sistema yra labai svarbus ne tik gynybos, bet pirmiausia atgrasymo elementas. Bet koks agresorius, kur jis bebūtų, negalėtų komfortabiliai jaustis“, – pridūrė jis.

Oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, jos siekia 3 – 5 kilometrus.

Norvegiškos raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje.

Pasak Karinių oro pajėgų vado pulkininko leitenanto Dainiaus Guzo, kariai susidurs su iššūkiais mokydamiesi naudotis naujomis sistemomis, nes tai yra pati naujausia NASAMS versija.

„Viskas yra skaitmena – nuo pat sensoriaus (radaro) iki pat paleidimo“, – teigė karininkas.

Pasak jo, apmokymus kariai pradės nuo kitų metų.

Siekiant iš esmės užtikrinti oro erdvės apsaugą, trečiajame etape Baltijos šalims reikėtų ilgojo nuotolio gynybos sistemų skydo, tokio kaip raketos „Patriot“. Šią vasarą JAV šias raketas Lietuvoje pirmą kartą dislokavo pratyboms. Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad Lietuvos oro erdvę galėtų dengti „Patriot“ sistemos, kurias planuoja įsigyti Lenkija.

Baltijos šalys anksčiau diskutavo apie galimybes kartu pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, tačiau šių planų įgyvendinti nepavyko ir Lietuva jas įsigijo vienintelė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.