Viceministrė: yra miestas, kuriame jau neliko, ką renovuoti

Pirmadienį visų Lietuvos kampelių gyventojai tikrino šiemet antrą kartą paskelbtą renovuotinų daugiabučių namų sąrašą. Dalis jų tai darė su nepasitikėjimu ir skepticizmu, kiti, priešingai, vylėsi, kad tarp 1680 renovacijai atrinktų namų bus papuolęs ir jų daugiabutis. „Pirmieji laimi visada, o gyventojų iniciatyvumas ir aktyvumas tikrai sulauks mūsų atsako. Žmonės vis dar gali renovacijos procesą pradėti ir be savivaldybių pagalbos“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Reakcijų taip pat sulaukta įvairių – žmonės ir piktinosi, kad pradėjus renovaciją jiems teks mokėti už kaimynams keičiamus langus, ir apgailestavo, kad, nepaisant sutartinio kaimynų noro renovuotis, jų namo sąraše nematyti.

Daugiabučių namų modernizavimu besirūpinanti aplinkos viceministrė D. Matonienė pabandė išsklaidyti plačiausiai paplitusius renovacijos mitus. Kalbėdamasi su ELTA ji patikino, kad visos į renovacijos procesą įtrauktos valstybinės institucijos akylai stebės vykdomus statybų darbus, o jiems pasibaigus galios draudimo garantija, todėl renovacijai pasiryžusių namų gyventojai gali būti ramūs.

Viceministrė taip pat paskatino renovacijos laukiančias gyventojų bendrijas pranešti apie savo pasiryžimą savivaldybėms, mat siekiant atnaujinti kuo daugiau daugiabučių namų atnaujinami gali būti ne tik patys kiauriausi namai.

Programoje nedalyvaus Ignalina ir Visaginas

Apžvelgdama pirmuosius du šaukimus renovuoti namus pagal naująją programą, viceministrė sakė, kad šiuose etapuose buvo taikomi kiek skirtingi atrankos kriterijai. Pirmajame etape, anot D. Matonienės, buvo griežtai laikomasi proporcingumo principų, kai antrajame etape iniciatyviausios savivaldybės galėjo pateikti net kelis kartus ilgesius renovuotinų namų sąrašus.

„Aš labai norėčiau tos lygiavos, bet praktika nėra tokia paprasta. Pirmuoju etapu renovuotis kvietėme visas savivaldybes, skaičiavome vidurkius, kiekvienai savivaldybei skyrėme po maždaug 16 namų, nes norėjome, kad pasidengtų visa šalies teritorija ir nebūtų nė vienos savivaldybės, kurioje nebūtų įgyvendinama renovacijos programa. Tai praktiškai pavyko: nedalyvavo tik Kalvarijų ir Skuodo savivaldybės, kurios įsijungė antruoju šaukimu. Kalbant apie antrąjį etapą, situacija buvo kitokia – laimėjo tos savivaldybės, kurios buvo aktyvesnės. Tačiau privalau pažymėti, kad po antrojo etapo renovacijos programa padengia visas savivaldybes“, – kalbėjo D. Matonienė.

Anot viceministrės, antrajame renovacijos etape nedalyvauja tik dvi šalies teritorijos – Ignalina ir Visaginas.

„Ignalina jau baigia savo energetiškai neefektyvių namų renovaciją, jiems tiesiog nebeliko ko renovuoti, o Visaginas ketina pasinaudoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo lėšomis“, – komentavo D. Matonienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad į renovuotinų namų sąrašą neįtrauktų namų gyventojams nusivilti tikrai nederėtų - jie, kaip ir anksčiau, gali patys inicijuoti renovaciją, todėl laukti, kol pateks į savivaldybių sąrašus, joms visai nereikia.

„Daugiabučių namų gyventojai, norintys pradėti atnaujinimą, gali rinktis ne vieną kelią: bendrijos gali pačios kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), gauti konsultacijas ir pradėti procesą. Daugelis savivaldybių taip pat atsižvelgia į gyventojų iniciatyvą ir norą – nors tam tikras namas energijos suvartoja ir mažiau nei kaimyninis, jis vis vien gali būti renovuotas, jei tik atitinka nustatytus kriterijus“, – užtikrino aplinkos viceministrė.

„Mačiau daug kreipimųsi rajonų laikraščiuose, kuriuose renovuotis pasiryžę gyventojai buvo raginami kreipkitės į savivaldybę ir dalyvauti susirinkimuose“, – pridūrė D. Matonienė.

Eltai pasiteiravus, ar tik ne dėl šios priežasties pasigirsta skundų ir įtarimų, kad renovacijai atrenkami namai, kuriuose gyvena įtakingi asmenys, D. Matonienė sakė, kad juose greičiau gyvena aktyvesnė ir geriau informuota bendruomenė.

Renovacijos kaina visiems vienoda

Ji taip pat akcentavo, kad, nepriklausomai nuo to, kas – patys gyventojai ar savivaldybė – inicijuoja daugiabučio atnaujinimo procesą, paramos dydis nesikeičia.

„Ar eisite vienu, ar kitu keliu, galų gale atsidursite toje pačioje situacijoje. Kitaip tariant, sąlygos visiškai nesikeis – tiek vienu, tiek kitu atveju yra garantuota 40 proc. parama ir 3 proc. paskolos palūkanos. O socialiai remtiniems asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, renovacijos išlaidos visiškai dengiamos biudžeto lėšomis“, – priminė D. Matonienė.

Kadangi valstybės tikslas yra sumažinti gyventojų šildymo išlaidas, paramos renovacijai dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į įgyvendintas energijos taupymo priemones.

„Valstybė remia tas priemones, kurios taupo energiją, generuoja energetinį efektyvumą – šildymo sistemos subalansavimą ir sutvarkymą, bendrųjų ir privačių patalpų langų, balkonų ir durų keitimą, sienų ir stogo izoliaciją“, – išvardijo D. Matonienė ir patikslino, kad, namo gyventojams nusprendus kartu perdažyti laiptines, pakeisti liftą, vandens ar nuotekų vamzdyną, už šiuos darbus reikės atsiskaityti patiems.

Už kaimynų butų langus susimoka patys kaimynai

D. Matonienė taip pat išsklaidė gandus, kad butų savininkams gali tekti sumokėti už senų kaimynų langų keitimą ar balkonų stiklinimą.

„Langų ir balkonų keitimas skaičiuojamas kiekvienam butui atskirai – jei žmogus yra pasikeitęs langus, jam to pakartotinai daryti nereikės. Dėl balkonų, kaip išorės elementų suderinamumo, jau sprendžia ne kiekvieno buto savininkai, o bendrija – galioja taisyklė „50 proc. plius vienas balsas“. Bet kokiu atveju, kiekvienas už tai susimoka individualiai“, – sakė viceministrė.

Anot D. Matonienės, prieš pradedant fasado šiltinimo darbus, yra įvertinama kiekvieno namo techninė namo būklė, todėl jaudintis, kad bus „apvilktas“ pažeistų konstrukcijų namas, taip pat nereikėtų.

„Atliekama energetinė-techninė ekspertizė, ne tik daromos termovizinės namo nuotraukos, bet ir įvertinama namo konstrukcija, pagal techninius parametrus parenkamos investicinės priemonės“, – pasakojo D. Matonienė.

Pensininkai netrukdys, nes bijos prarasti kompensaciją

Priminus neseną patirtį, kai daugumą name sudarantys pensininkai ar socialiai remtini asmenys sustabdydavo kaimynų iniciatyvas atnaujinti būstą, D. Matonienė teigė, kad visa tai jau praeityje. Pasak jos, žmonės ima suprasti, kad reikia rūpintis savo būstu, o socialiai remtinus asmenis paveikė priemonė, kai balsuodami prieš renovaciją, jie 3 metams netenka kompensacijos už šildymą.

„Susirinkime balsuoji „už“ – renovacijos išlaidos visiškai dengiamos iš valstybės biudžeto, be to, vos pabaigus renovaciją už šildymą moki jau perpus mažiau. Kitas variantas - balsuoji „prieš“, automatiškai netenki kompensacijos, o jei bendrija nutaria renovuotis, tavo išlaidų jau niekas nepadengia. Vis dėlto manau, kad tai – ekonominis skatinimas, o ne „bizūno“ metodas. Mes norime, kad tokie gyventojai ir patys gyventų geresniame būste, ir leistų tai padaryti savo kaimynams. Jiems renovacija kainuoja lygiai nulį, po renovacijos turto vertė labai padidėja, jų pačių privati nuosavybė tampa vertingesnė“, – pabrėžė aplinkos viceministrė.

Pasak D. Matonienės, paskola gyventojams dažniausiai apskaičiuojama 5-7 metams, bet patirtis rodo, kad lietuviai nemėgsta būti skolingi ir išsimoka greičiau.

„Žinau netgi kelis pavyzdžius iš Šiaulių, kai senjorai, pensininkai, išmokėjo paskolą per 2-3 metus ir dabar gyvena šiltame būste ir moka už šilumą 60 proc. mažiau“, – kalbėjo D. Matonienė.

Tikina, kad rangovai pinigų neiššvaistys

Daugiabučių namų savininkai, baimindamiesi, kad renovacijos darbai bus atlikti nekokybiškai, o pinigai – tiesiog išeikvoti, dažnai vis dar nesiryžta renovuoti pastatų. Tačiau aplinkos viceministrė tikina, kad yra sukurta sistema, apsaugosianti gyventojus nuo incidentų, kai nekokybiškai darbą atlikusi bendrovė tiesiog išnyksta.

„Šią riziką mes įvertinome ir atsirado naujas kokybės reikalavimas drausti techninių statybų prižiūrėtojų veiklą. Mes manome, jog būtent techninis prižiūrėtojas gali užtikrinti, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai. Todėl dvejus metus po statybų pabaigos galios atliktų darbų draudimo garantija, o užslėpti statybos darbai yra draudžiami dešimtmečiui“, – sakė D. Matonienė ir patikslino, kad šiuo metu renovacijos darbus draudžia dvi bendrovės, tačiau tai – dar naujas draudimo produktas, todėl draudikų turėtų atsirasti dar daugiau.

Pasak D. Matonienės, valstybinės institucijos griežtai kontroliuos tiek renovacijos projektavimo, tiek statybos darbų kokybę: BETA prižiūrės investicinius renovacijos planus, o teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrins statybų techninių prižiūrėtojų veiklą.

„86 įmonės buvo patikrintos jau tada, kai pareiškė norą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose per Centrinę perkančiąją organizaciją. Dalis jų buvo atmestos, nes neatitiko įmonės apyvartos, darbuotojų skaičiaus, bendrojo ir kritinio likvidumo ar patirties reikalavimų, ir šiuo metu jų yra 61. Noriu pabrėžti, kad ir ateityje šis procesas nebus kaip stovintis vanduo – įmonės bus nuolat tikrinamos ir vertinamos iš naujo: kai kurios gali būti pašalintos, o naujos, kriterijus atitinkančios įmonės – įtrauktos į sąrašą“, – teigė D. Matonienė.

„Noriu užtikrinti žmones: mes tikrai neskubėsime, nes norime skirti ypatingą dėmesį renovacijos kokybei. Laikas mums buvo svarbus pirmajame etape, kai „degė“ 4 metus nepanaudoti ir JESSICA fonde įšaldyti pinigai. Antrajame etape mes turime ypatingą dėmesį skirti kokybiniams parametrams, kad po kelerių metų žmonėms nereikėtų vėl sugrįžti prie renovacijos“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.

ELTA primena, kad pagal naująją daugiabučių renovacijos programą renovuojami namai, pastatyti iki 1993 metų ir neatitinkantys nustatytų energetinio naudingumo kriterijų.

Negrąžinama valstybės subsidija ir klimato kaitos programos lėšomis dengiama 40 proc. renovacijos darbų vertės, o 60 proc. sumos skolinama su 3 proc. palūkanomis laikotarpiui iki 20-ies metų. Valstybė taip pat padengia visas išlaidas, skirtas daugiabučio namo modernizavimo projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai ir projekto įgyvendinimo administravimui.