Verslininkai nori apmokestinti visus

Nekilnojamojo turto plėtotojai, pramonininkai bei investuotojai bandys naująją Vyriausybę ir naująjį Seimą spausti, kad dar bent metams būtų atidėtos Žemės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias už žemę jos turėtojams reikėtų mokėti daug daugiau. Jei to padaryti nepavyks, verslininkai grasina reikalauti, kad būtų įvestas visuotinis žemės ir nekilnojamojo turto mokestis - net ir tiems, kurie turi vienintelį būstą, kuriame gyvena. Kitaip tariant, tegul būna blogiau visiems, o ne tik verslui.

Keistas teisingumas

Verslininkai jau artimiausiu metu žada pradėti lankytis Seimo frakcijose ir pristatinėti vienodo nekilnojamojo turto bei žemės mokesčio įstatymo projektą, kurį parengė kartu su teisininkais. Tačiau projekte nekalbama apie tai, kad mokestis pats savaime yra neteisingas, nes tiek už žemę, tiek už pastatus žmonės jau yra mokėję, kai juos įsigijo, todėl dar vienas apmokestinimas yra nelogiškas.

Projektu siūloma apmokestinti visą be išimties tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą. Taip pat ir savivaldybių bei valstybės institucijų turtą. Beje, verslininkai nemano, kad ir tai būtų nelogiška, nors valstybė mokėtų pati sau: mokestis keliautų į biudžetą, o vėliau iš biudžeto pinigai vėl atkeliautų į institucijas, kad šios galėtų susimokėti tą patį mokestį.

Iki šiol žemės savininkams galiojo 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas, kuris buvo skaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę, tai yra pagal jos derlingumą ir galimybes pagaminti produkciją. Nuo Naujųjų metų įsigalios 0,1-4 proc. tarifas, skaičiuojamas pagal rinkos kainą. Savivaldybės pačios galės nuspręsti, kokį mokestį šitose ribose įvesti. Kito nekilnojamojo turto mokesčio tarifas - 0,1-1 proc. Tačiau jis mokamas tik už komercinės paskirties patalpas. 1 proc. mokestis už gyvenamąsias patalpas mokamas tik tuo atveju, jei jų vertė viršija milijoną litų.

Kerštas gyventojams

„Esančiuose įstatymuose yra be galo daug išimčių. Dalis subjektų ar objektų atleidžiama nuo mokesčių. Vienodo mokesčio įstatymo nuostata būtų ta, kad visi be jokių išimčių mokėtų tą patį mokestį. Ir visi mokės, jei bus protingi mokesčių tarifai“, - pristatydamas naująjį projektą sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Anot jo, mokesčio tarifas tiek už žemę, tiek už kitą nekilnojamąjį turtą būtų 0,3-1 proc. jo rinkos vertės. Nuo mokesčio būtų atleistas tik kultinis turtas, nes Lietuva su Vatikanu yra pasirašiusi atitinkamą susitarimą, bei ambasadų turtas. K.Kristinaičio teigimu, apie visuotinį mokestį kalbama nuo 2005-ųjų, tačiau jis neįvestas, nes turto turi beveik visi, todėl kiltų didžiulis pasipiktinimas. Turbūt tikimasi, kad, kilus pasipiktinimui, ir didesnis mokestis verslui būtų atšauktas.

Dramatizuoja padėtį

Norvegiško kapitalo įmonės „Selvaag LT“, statančios būstus ir komercines patalpas sostinės Mindaugo gatvėje, direktorius Egidijus Damulis tvirtino, esą nekilnojamojo turto plėtotojams žemės mokestis kitąmet išaugs 1,4 karto.

„Toks mokesčių šuolis neprisideda prie aplinkos investicijoms gerinimo“, - graudenosi E. Damulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas irgi aiškino, esą padidėjęs mokestis bus smūgis verslui.

„Mokesčių pakeitimai primena absoliučios galios paradoksą. Čia kaip užkoduotas klausimas: ar Dievas gali sukurti akmenį, kurio pats nepakeltų. Dievai Gedimino prospekte tai padarė. Tai nebepakeliama investicijoms ir verslams“, - dramatizavo jis.

Mokės pačios sau

Todėl verslininkai sumanė, kad apmokestinti reikėtų ne tik verslą ir turtingiausius Lietuvos gyventojus, bet absoliučiai visus, net už kaimo trobas tektų kasmet susimokėti. Ir tai esą būtų socialiai teisinga. Tiesa, projekto autoriai tarp savęs tebediskutuoja, ar turėtų būti apmokestinamas ir vienintelis žmogaus būstas, jei jis įsigytas paėmus paskolą iš banko ir jos dar neatidavus. O apmokestinti valstybės bei savivaldybių institucijas esą būtų naudinga ir tai nebūtų pinigų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą

„Jos turėtų susimokėti savo asignavimų sąskaita. Taip priverstume institucijas susiskaičiuoti turimą turtą, nes valstybė iki šiol nežino, kiek jo yra. Taip pat tai būtų paskata turtą, apie kurį niekas nežino ir kuris naudojamas neaiškiems saviems tikslams, parduoti ir gauti pajamas į tą patį biudžetą, nes kitaip nepriversi. Kai mokestis bus iš tų pačių asignavimų, viskas labai greitai susitvarkys. Patikėkite manimi“, - sakė K. Kristinaitis.