Verslas tikisi pagalbos iš kultūros

Gėlių, Vandens, Alaus, tradicinių žaidimų bei sporto rungčių šventės šalyse, per kurias jau nuo seno driekiasi turistiniai maršrutai, yra įprastas dalykas. Net nedideli miesteliai organizuoja renginius, iškart įtraukiančius kiekvieną svečią - to, anot uostamiesčio verslininkų, reikėtų ir Klaipėdai.

Praūžus "Europiadai" ir didžiųjų burlaivių regatai "The Tall Ships' Races" uostamiesčio verslo atstovai džiaugėsi net keliskart šoktelėjusia apyvarta ir juokavo, kad su šiomis šventėmis atšventė ir krizės pabaigą.

Ne Barselona

"Miestas turi skaičiuoti, kiek skiria lėšų šventėms organizuoti ir kiek jų sugrįžta per mokesčius, o tada daryti išvadas. Apskaičiuoti tikrai įmanoma", - įsitikinęs asociacijos "Mano miestas Klaipėda" prezidentas Kazys Paulikas.

Jo teigimu, bet koks turistų pritraukimas yra labai naudingas verslui, ypač smulkiajam - taksi, suvenyrų prekeiviams ir pan. Tikriausiai ne vienas klaipėdietis pastebėjo, kokie draugiški buvo "Europiados" kolektyvai - laisvu nuo pasirodymų laiku jie plūste plūdo į miesto kavines taip ir atgaivindami Klaipėdą bei priversdami miestiečius šypsotis, ir pakeldami verslininkams apyvartą.

"Ateityje miestas turėtų turėti metų švenčių programą. Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamentas turėtų susėsti su Kultūros bei Sporto skyriais ir sudaryti tinklelį. Kas nors galėtų vykti kiekvieną savaitgalį, kad galėtume turistus kviesti taip: "Atvažiuokite į Klaipėdą - čia kiekvieną savaitgalį kas nors vyksta!" - siūlo K. Paulikas.

Jo teigimu, Klaipėda nėra Barselona, kur turistui užtenka paprasčiausiai vaikštinėti po miestą. Pas mus yra jūra, pliažas, tačiau šią atrakciją greitai sugadina permainingi orai, taigi reikėtų turėti šioms pramogoms alternatyvą.

"Turistas grįžęs namo turi sakyti: "O, ten labai smagu." Dabar abejoju, kad taip pasako", - svarstė K. Paulikas.

Tiesa, anot jo, miestą atgaivinantys ir verslą gelbėjantys renginiai neturėtų būtinai būti tokio pat didelio biudžeto, kaip "Europiada" ar Jūros šventė. Tokių užtektų dviejų, o kiti galėtų būti ir atsieinantys pigiau, pavyzdžiui, vieną savaitgalį galėtų vykti aitvarų šventė, kitą - kokios nors sportinės varžybos, trečią - įdomus kultūrinis renginys.

"Teko važinėti per Europos miestelius. Sustoji, ir kiekviename esi įtraukiamas į šventę - ar gėlių, ar koks nors vietinis ansamblis koncertuoja, ar jaunimui leidžia reikštis ir gatvėse groja roką. Iškart kažkur patenki, o pas mus - niekur", - sakė K. Paulikas.

Į šurmulį miesto svečias pasineria ir atvykęs į Rygą ar Taliną - gyvas senamiestis, žmonių pilnos kavinės centrinėse aikštėse.

"Nėra taip, kad ten ženkliai daugiau turistų nei Lietuvoje, tiesiog viskas ten labiau koncentruota, ir valdžios požiūris į senamiestį kitoks", - sakė K. Paulikas.

Geriau už įvaizdį

Šiek tiek kitokio miesto valdžios požiūrio į senamiesčio ir verslo problemas pasigenda ir Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht.

"Svečiai per šventes buvo pašiurpę, kai 24 val. pradėjome juos varyti iš restoranų, nebepardavėme alaus. Parodėme geležinės uždangos tvarką. Niekur taip nėra ir jie to nesupranta. Turėtume būti lojalesni savo svečiui ir turėti galimybę dirbti tiek, kiek jis pageidauja bent jau didžiųjų švenčių metu. Jeigu kavinė dirbs ilgiau, visi iš to tik išloš", - sakė ji.

Tokio aukšto lygio renginiai, kaip "Europiada" ir šių metų Jūros šventė su regata, anot E. Odebrecht, yra pats geriausias savo miestų ir šalies populiarinimo būdas.

"Šventės organizavimas nėra toks brangus, koks didelis yra atsipirkimas. Lietuvos įvaizdžiui sugebame išleisti keliasdešimt milijonų litų, bet kur rezultatai? O kiek ir kokių švenčių galėtume suorganizuoti už šiuos pinigus! Tai - pats teisingiausias būdas parodyti save pasauliui", - įsitikinusi E. Odebrecht.

Ji taip pat pabrėžė, kad šventės ne tik privilioja turistus, bet palikti savo šalyje ar savo mieste pinigus, o ne juos išvežti į užsienį, pritraukia ir vietinius žmones. Juolab kad šiųmetės Jūros šventės metu iš uostamiesčio neišvažiavo tie klaipėdiečiai, kurie paprastai šios šventės vengdavo.

Anot senamiesčio verslininkės, tokios šventės turėtų vykti ir toliau - lūžis mūsų mieste įvyko, ir tokia Jūros šventė, kokia vykdavo anksčiau, yra nebeįmanoma.

Tiesa, pasak E. Odebrecht, tam, kad verslas gyvuotų ištisus metus ir galėtų sau leisti investuoti, dviejų švenčių per metus neužtenka, tačiau tai jau yra šis tas - galima užlopyti piktžaizdes.

"Auditoriją reikia "pasiimti"

Rolandas KVIETKAUSKAS, VšĮ "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" direktorius

Mūsų projekto tikslas nėra verslo gelbėjimas, bet tokie renginiai kaip gatvės muzikos diena arba kultūros naktis sukviečia tūkstančius žmonių, o jie, žinoma, ir kavos išgeria, ir pavakarieniauja. Kultūrai ir verslui reikia vienas kitą matyti kaip partnerius. Šventės pritraukia auditoriją, bet kaip ją "pasiimti" - kitas klausimas. Išlošė tie verslininkai, kurie suskubo prieš kultūros naktį prasitęsti savo užeigų darbo laiką, bet tai padarė ne visi. Auditoriją reikia "pasiimti".

Planuotos auditorijos - 3 mln. Lietuvos žmonių ir užsienio svečių - VEKS renginiai tikriausiai nepasieks, bet reikia palaukti, kol baigsis vasara, tada žiūrėsim. Štai, neseniai Turizmo departamentas paskelbė skaičius, rodančius, kad šiemet svečių Lietuvoje padaugėjo palyginti su pernai. Nereikėtų visko "suvesti" į VEKS, bet ir palikti VEKS nuošaly nedera - tokios intensyvios informacinės kampanijos dar nebuvo. VEKS - žinomas projektas Europoje. Praėjusių ir šių metų pastangos prisideda prie to, kad Vilniuje sulaukiame svečių ir krizės metais.

"Renginių yra"

Goda Giedraitytė, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja

Bent jau Kultūros skyriaus akimis žiūrint, kultūrinis gyvenimas mieste yra verdantis. Kitas klausimas - ko žmonės nori. Dauguma žmonių yra išlepinti Jūros šventės ir panašių renginių, todėl kalbėdami apie tai, kad mieste kas nors vyksta, įsivaizduoja masinius koncertus ir pan. Jei pasižiūrėtume į Savivaldybės kuruojamų į renginių tinklelį, matytume, kad per savaitę yra bent kelios opcijos. Kad visur suspėtum, turi turėti gana daug laisvo laiko: literatų popietės, parodų atidarymas, meno akcijų projektai, spektakliai uždarose erdvėse ir pan. Bet kiek tai žmonėms atraktyvu ir kiek jų ateina į parodos atidarymą, kiek apsilanko koncertų salėje, teatre? Žmonės nori greito, lengvo vartojimo, tačiau kultūra - toks dalykas, kurį reikia išmokti "valgyti", turėti, pavyzdžiui, teatrų lankymo savaitgaliais tradiciją.

Beveik kiekvieną savaitgalį kas nors vyko: muziejų naktis, kalvystės pleneras, Joninės Jono kalnelyje, Brass kvinteto šeštadienio vakarai prie Koncertų salės... Tų renginių tikrai pakankamai. Galima priimti tik tą priekaištą, kad daugiau jų galėtų vykti centrinėje miesto dalyje, kad senamiestis atsigautų. Bet klaipėdiečiai gyvena ir kitose miesto dalyse.

Dažnai problema yra finansinė. Visos svajonės ne visada gali būti realizuotos.

Giedrė NORVILAITĖ