Vasario 16-osios Akto negausime

- Ar vyksta žadėtos derybos su Vokietija dėl Nepriklausomybės Akto originalo perleidimo Lietuvai? - „Vakaro žinios“ teiravosi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus.

- Kalbamės. Tą ne kartą esu sakęs. Daugiau neturiu papildomos informacijos, todėl visuomenės ir neinformuojame. Sklandžiai, gražiai kalbamės, ir tiek.

- Kokiu lygiu vyksta derybos - diplomatų, ministrų, vyriausybių, gal dar aukštesniu?

- Mes kalbamės ir su ministru, ir užsienio reikalų ministerijų atstovai kalbasi, ambasada.

- Ar turime šansų, kad vokiečiai originalą ne tik paskolins, bet ir perleis?

- Nenoriu detaliau atskleisti, kol vyksta derybos. Nenorime spausti kolegų. Informacijos atskleidimas, spaudimas nepadėtų kalbėtis. Tikiu, kad bus kažkokių rezultatų. Gal net iki valstybės 100-mečio jubiliejaus.

- Gal Lietuva kažką vokiečiams žada mainais už Aktą?

- Tikrai apie jokias detales nekalbėsiu, bet jokie mainai tikrai nevyksta, nes mes neturime ką ir pasiūlyti. Tai yra išskirtinis atvejis, tokių precedentų nėra buvę. Reikia ir pagal vokiečių įstatymus viską sužiūrėti, kad nebūtų pažeidimų. Reikia padirbėti, ką mes ir darome. Vokiečiai tikrai žino mūsų situaciją, norus ir ketinimus, o mes gerbiame Vokietijos įstatymus ir galvojame, kaip realizuoti savo tikslus.

- Vokietijos įstatymai draudžia perduoti Lietuvai svarbų dokumentą?

- Iš principo viskas nėra taip sklandu, todėl ir vyksta pokalbiai. Tai yra Vokietijos nuosavybė.

- Jei pavyktų originalą atgauti, kur jis būtų saugomas?

- Vyriausybė spręstų, nes reikėtų patikimai jį saugoti. Visi komponentai būtų įvertinti. Tačiau saugojimo patirties turime, juk, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo „Katekizmą“ patikimai saugome. Saugojimas nebūtų naujas iššūkis. Galbūt Aktas nebūtų nuolat eksponuojamas, jis visuomenei būtų parodomas, pavyzdžiui, kartą per metus. Bet neskubinkime įvykių, palaukime, kaip baigsis pokalbiai su vokiečiais.

Informacija nesidalina

Pats Vasario 16-osios Akto atradėjas L.Mažylis po savo žygdarbio buvo nusiteikęs gana optimistiškai. Paklaustas apie dokumento ateitį, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius pareiškė, kad tai dabar bus didžiulis politikų ir diplomatų darbas, jei vieną dieną bus norima šį dokumentą iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą.

„Dabar Lietuvos diplomatija turės svarbų vaidmenį dėl tolesnių veiksmų ir Akto lokacijos, bet tai labai džiugus momentas visai Lietuvai, nes atrastos jos valstybingumo, diplomatijos ištakos, kurias toliau analizuoti ir tyrinėti galės istorikai, mokslininkai ir politologai“, - mintimis dalijosi L.Mažylis.

Deja, vakar, „Vakaro žinių“ paklaustas to paties, profesorius nebuvo pernelyg optimistiškas.

„Ką žinojau prieš kelis mėnesius, tik tą žinau ir dabar. Neabejoju, kad Užsienio reikalų ministerija kalbasi su vokiečiais, tačiau apie tai, kaip sekasi, man informacijos neatskleidžia. Aišku, kad mes Vasario 16-osios Aktą parsivešime, tačiau neaišku, kokia forma. Gal tik bus paskolintas laikinai eksponuoti“, - svarstė L.Mažylis.

Laukia naujo ambasadoriaus

Yra šansų, kad derybos dėl svarbiausio Lietuvai dokumento suaktyvės, nes vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus ambasadoriui Vokietijoje Dariui Semaškai. Iki tol Lietuva šioje valstybėje kelis mėnesius ambasadoriaus neturėjo. Tiesa, sprendžiant iš prezidentūros pranešimo, šalies vadovė su naujuoju ambasadoriumi apie Vasario 16-osios Aktą arba visai nekalbėjo, arba jo neakcentavo. Pranešime dėstoma, kad Lietuvai ir Vokietijai būtina toliau glaudžiai bendradarbiauti regiono gynybos, kibernetinių ir informacinių grėsmių klausimais, o D.Semaška „turės toliau aktyviai pristatyti mūsų šalį atskirose Vokietijos žemėse, ieškoti Vokietijos investicijų į Lietuvą, ambasada taip pat turi remti baltistikos studijas Vokietijos universitetuose“.

Lietuvos ambasada Vokietijoje apie derybų dėl Vasario 16-osios Akto eigą duomenų neturi.

„Iki šiol nuolatinio ambasadoriaus neturėjome, galbūt reikalai suaktyvės, kai dirbti pradės naujasis ambasadorius“, - savo poziciją „Vakaro žinioms“ perdavė Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė.

Šansų nėra

Žinomas kolekcionierius, žurnalistas, archyvų ekspertas Vilius Kavaliauskas sako, kad tai, ką kalba L.Linkevičius, yra neįmanoma.

„Aišku, kad neįmanoma, „durnos“ šnekos. Visas pasaulis turi archyvų, muziejų įstatymus, kurie iš esmės visur yra panašūs ir numato, kad tai, kas yra archyve, ir turi būti archyve. Kadaise Vladimiras Putinas kažkokiam užsienio dainininkui padovanojo karininko kardą. Tai koks kilo sąmyšis, kad prezidentas pažeidė įstatymą ir leido išvežti draudžiamą daiktą. Net prezidentas tokių sprendimų negali priimti. Vokiečiai gali mums laikinai paskolinti, kaip kad buvo mėnesiui paskolinę Kvedlinburgo analus, kuriuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Tačiau atiduoti jokiu būdu negali, nes Nepriklausomybės Akto originalas yra Vokietijos nuosavybė. Jei Lietuva turėtų panašios kitai šaliai svarbos dokumentą, jo irgi negalėtų perleisti, nes neleidžia įstatymai. Tačiau nereikia nusivilti. Svarbu, kad originalas lietuvių kalba rastas, tai svarbu visai Lietuvai, o tai rodo faktas, kad kai balandį originalo kopija buvo eksponuojama M.Mažvydo bibliotekoje, į ją pažiūrėti atėjo tūkstančiai“, - priminė V.Kavaliauskas.

Česlovas LAURINAVIČIUS, Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas:

„Nežinau atvejų, kad kokia nors valstybė kitai valstybei būtų dovanojusi archyvinius dokumentus.

Jei taip ir yra buvę, tai ypač retas atvejis.

Dabartinė situacija rodo, kad to surasto dokumento mes visam laikui neatgausime. Tam yra daug priežasčių, o pagrindinė - tam tikra vertybių negrąžinimo inercija, dominuojanti Vakarų pasaulyje. Taip, iš principo Vokietijai tas dokumentas nėra toks svarbus kaip mums, tačiau veikia bendresnės tendencijos“, - dėstė istorikas.

Pasak jo, iš esmės gal būtų įmanomi mainai, jei mes turėtume Vokietijai panašios svarbos dokumentą, tačiau neturime.

„Pavyzdžiui, sovietmečiu apsikeitimai vyko. Mes su Baltarusija, Ukraina apsikeitėme svarbiais dalykais, iš Maskvos į Lietuvą atkeliavo daugybė dokumentų. Tačiau vargiai tai galima traktuoti apsikeitimu tarp valstybių, tai labiau galima traktuoti kaip valstybės viduje vykusius apsikeitimus, nes minėtos respublikos sudarė SSRS. Tačiau prisiminkime, kad Indija niekaip negali sugrąžinti sau svarbių dokumentų iš Anglijos, su tokiomis pačiomis problemomis susiduria Egiptas. Manau, panašiai elgsis ir Vokietija, nes nenorės sukurti precedento. Jei precedentas būtų sukurtas, tada visos valstybės imtų ko nors reikalauti iš kitų. Todėl nemanau, kad dokumentą mes atgausime“, - akcentavo humanitarinių mokslų daktaras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“