Valstybės užvaldymo schema suveikė

Po buvusio FNTT vado, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus viešų pareiškimų apie tai, kad Lietuvą užvaldė buvusių ir esamų saugumiečių gauja, tuo susirūpino ir parlamentarai. Jie ruošiasi sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, į Seimo frakcijas pasiaiškinti kviečiamas VSD šefas Gediminas Grina. Kad Lietuvoje veikia Lietuvos užvaldymo schema, neabejoja ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, vakar išdėstęs savo požiūrį į šią itin rimtą problemą.

Aiškūs tik statytiniai

„Prabilome apie neteisėtą valstybės užvaldymą ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį šiame procese. Pagal užimamas pareigas D.Grybauskaitė mūsų valstybės šachmatų lentoje - ne rikis ir ne žirgas, ir net ne bokštas, o valdovė. Manau, ne tikra, o valdoma. Tad kas karalius? Manau, kad tai nėra Žvalgybos koordinacinė grupė. Tai tik statytiniai. Todėl, kad tikriesiems valdovams taip atsiskleisti neatsargu, o šis aštuntukas, bent tie, su kuriais susidūrė visuomenė, yra silpni. Vadinasi - statytiniai. Valstybei išskirtinai svarbioms struktūroms - VSD, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui - gali vadovauti tik tie, kurie turi politinį ir profesinį stuburą. Tik tie, kurie supranta savo atsakomybę dėl paskirtų pareigų vykdymo ir tai, kad nė vienas valstybės pareigūnas, neatmetant valstybės vadovo, nėra karalius visam laikui“, - samprotavo Z.Vaišvila.

Ir Seimas valdomas

Signataro teigimu, akivaizdu, kad D.Grybauskaitei suteikta beveik neginčijama valdžia.

„Svarbiausiu instrumentu galiai telkti prezidentės rankose, neturint jokių demokratinėse visuomenėse būtinų valdžios pusiausvyros instrumentų, tapo prokuratūra, faktiškai valstybėje jau pakeičianti net teisingumą turinčius vykdyti teismus. Jėgai užtikrinti dar būtinas Policijos departamentas, slaptumui ir efektyvumui, o svarbiausia, gąsdinimo atmosferai palaikyti - VSD, kriminalinė policija, STT ir FNTT, t.y. jėga ir specialiosios struktūros. Tada galima ir Seimą priversti įteisinti įstatymais viską, ką tik panorėsi“, - dėstė Z.Vaišvila.

Postai saviems

Anot jo, D.Grybauskaitės žygis į šių pozicijų užėmimą prasidėjo nuo jos inicijuoto CŽV kalėjimų Lietuvoje skandalo.

„Šiuo pretekstu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pavaduotojas žvalgybai G.Grina 2010-aisiais paskirtas VSD generaliniu direktoriumi. Kalbant apie sveiką valstybės požiūrį į spec. tarnybas, spec. tarnybos vadovas neskiriamas iš konkuruojančios spec. tarnybos. Sveika jų konkurencija, o ne susiliejimas yra nerašyta ir sveiku protu pagrįsta taisyklė, kurią supranta tai išmanančios valstybės. Šiuo atveju to paties AOTD kadrais pakeisti net visi VSD vadovo pavaduotojai. Logika atvirkštinė sveikai. Vadinasi - konjunktūrinė. 2010-aisiais generaliniu prokuroru paskirtas Darius Valys. Nenuostabu, kad psichologiškai atlaikyti tokį karjeros šuolį gali ne bet kas. Ypač jei paskyrimo sąlyga yra besąlygiškas paklusnumas, apie 40 prokurorų to atsisakė. Negirdėjau, kad skirtųsi prezidentės ir generalinio prokuroro nuomonės“, - sakė Z.Vaišvila.

Atlaisvino VSD rankas

Pasak jo, taip pat buvo pakeista STT vadovybė ir beliko pakeisti įstatymus, kad VSD būtų laisvas nuo „nereikalingų darbų“ valstybei, o prokuratūrai suteikti įgaliojimai, kuriais remdamasi ji taptų aukščiau teismų. Šis procesas, pasak Z.Vaišvilos, po D.Valio paskyrimo ir prasidėjo: VSD atleistas nuo pareigos tirti nusikaltimus žmoniškumui ir valstybei, todėl esą VSD atsirado net laiko FNTT skandalui organizuoti ir aibei kitų veiklų, apie kurias viešai kol kas nežinome. Paskui - pakeitimas dėl prokurorų teisės mūsų valstybėje spręsti, pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne. Net tais atvejais, kai teismai panaikina prokurorų atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Taip D.Grybauskaitės vadovavimo valstybei metu Lietuvoje atsirado dvejopas teisingumas - pagal teismus ir pagal prokurorus. Tokio teisingumo supratimo baudžiamajame procese nebuvo net tarybiniais metais. Štai dėl ko tokia svarbi tapo generalinio prokuroro kėdė“, - akcentavo Z.Vaišvila.

Iškilo aukščiau teismų

Pasak jo, ilgai padarinių laukti neteko.

„Rugsėjo 24 d. „Respublikos“ dienraštis aprašė identišką situaciją dėl Generalinės prokuratūros trijų atsisakymų tirti galinčias būti nusikalstamas Lietuvos banko darbuotojų veikas dėl netinkamos Ūkio banko priežiūros. Ir vėl tas pats scenarijus: teismai naikina prokurorų atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą, o prokurorai bruka savo teisingumą - netirsime. Seimas tyli“, - priminė signataras.

Valdžios grobikų grobis

Z.Vaišvilos teigimu, šiomis dienomis žiniasklaida „Snoro“ ir Ūkio bankų administravimą taikliai pavadino valdžią užgrobusios komandos karo grobiu.

„Snoro“ banko atveju už kažkieno karo grobį mokėsime mes visi, mokesčių mokėtojai. „Snoro“ banko kreditoriai, sukūrę asociaciją savo interesams ginti, buvo greitai nuraminti, nes pradėjo nebelaimėti savivaldybių ir valstybės skelbiamų konkursų. Todėl negaliu nesutikti su V.Gailiaus nuomone apie valstybės užvaldymą. Tačiau VSD vis dėlto yra tik vienas įrankių. O prezidentė D.Grybauskaitė tikrai nėra niekuo dėta“, - reziumavo Z.Vaišvila.