Valstybės šimtmečio proga – paminklų gausa

Nors 2016-ųjų pabaigoje pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nusprendė neskirti valstybės pinigų paminklams ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje didesnę svarbą suteikė masiniams renginiams, savivaldybės juos ketina statyti už savo pinigus arba žmonių aukas.

Dalyje savivaldybių bus pagerbti 1918 metų Vasario 16-osios akto signatarai – Alytaus rajono savivaldybė Dauguose atidengs paminklą Vladui Mironui, tuo metu Palangos miesto savivaldybė skulptūra-meniniu akcentu įamžins Steponą Kairį, vėliau prezidentu tapusį Antaną Smetoną, Jurgį Šaulį ir Kazimierą Steponą.

Kalvarijos miesto centro aikštėje-parke bus pastatytas paminklas nepriklausomybės akto signatarui Petrui Klimui, jo vardu bus pavadinta ir aikštė. Signatarui Jonui Smilgevičiui atminti paminklinė lenta bus atnaujinta Kelmės rajone.

Taip pat didelėje dalyje savivaldybių bus atidengti paminklai ir atminimo lentos savanoriams, partizanams, Vyčio kryžiaus kavalieriams atminti.

Kretingos rajone, Kūlupėnuose, Valstybės šimtmečiui įamžinti bus pastatytas ąžuolinis paminklas, o Kėdainiuose atsiras Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio skveras.

Klaipėdoje viešojoje miesto erdvėje planuojama sukurti Šimtmečio ženklą, tai turėtų daryti menininkas iš Šveicarijos Felice Varini (Feliče Varinis).

Uostamiesčio kultūrų komunikacijų centro vadovas Ignas Kazakevičius BNS sakė, jog projektas turėtų būti įgyvendinamas kitais metais.

„Jis nekuria ženklo, susijusio su Lietuva. Tai yra optinis menas, sujungiantis kvartalą ar kelis kvartalus į vieną meno kūrinį. Optinės iliuzijos kūrimas”, – teigė I. Kazakevičius.

Vasario 16-osios Akto signataro, prezidento Antano Smetonos paminklas turėtų iškilti Ukmergės rajone. Jis bus statomas priešais Užugirio mokyklą, kuri buvo pastatyta A. Smetonos iniciatyva.

Paminklo autorius – skulptorius Antanas Žukauskas. Monumentą planuojama pastatyti iš žmonių aukų.

„Taryba kreipėsi į Seimą, kad kiti metai būtų Antano Smetonos metais. Kaip tik 2019-ieji bus šimtmetis, kai jis prezidentauja. Tai jau šita data mus įpareigoja, o šiaip jau sena svajonė pastatyti kraštiečiui paminklą.", – BNS sakė Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė.

Ukmergėje taip pat bus pastatytas memorialas tarpukario Lietuvos ministrams atminti, įrengiant įvairius atminimo ženklus bus įamžinti Nepriklausomybės kovų savanoriai, Vyčio kryžiaus kavalieriai ir Nepriklausomybės kovų savanoriai žydai.

Šakių rajono savivaldybė paminklu įamžins tris iš Šakių krašto kilusius signatarus – vyskupą Justiną Staugaitį, Saliamoną Banaitį ir Joną Vailokaitį. Paminkle bus iškaldintos šių signatarų parašų faksimilės. Šios kompozicijos autorius – iš Šakių kilęs Mindaugas Šnipas.

Paminklas Šakių centre bus atidengtas birželio mėnesį, Šakių miesto šventės metu.

„Turėsime du finansavimo šaltinius – biudžeto lėšas ir rinksime aukas iš gyventojų, verslo“, – BNS teigė Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė.

Šakių rajone, Barzdų miestelyje taip pat bus atidengta atminimo lenta Barzdų valsčiaus savanoriams ir atidarytas Generolo Jono Juodišiaus skverelis.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.