Valstybė kažkodėl nemyli savų

Suskirstė į grupes

Buvusi Vyriausybė pernai priėmė sprendimą įpareigoti 1A ir 1B grupių įmones didinti vidutinę metinę nuosavo kapitalo kainą ne mažiau nei po 5 proc. kasmet. Nuosavo kapitalo grąža yra ne kas kita, kaip įmonės akcininkų turto padidėjimas dėl pasiekto pelno.

Valstybės turto fondo Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Marius Barys net apskaičiavo: jei visos 1A ir 1B grupės valstybės įmonės pasiektų 5 proc. nuosavo kapitalo grąžą, per metus jos uždirbtų nuo 450 mln. iki 500 mln. litų pelno. Anot jo, tik praėjusią vasarą Vyriausybė įmones suskirstė į 3 grupes: antrai priklauso visiškai nekomercinės įmonės, kurioms tėra iškeltas tikslas siekti nulinio pelno, nes jos daugiausiai vykdo valstybės deleguotas funkcijas (Vidaus vandens kelių direkcija, Vilniaus pilių direkcija, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir pan.).

1A priklauso išskirtinai komercinės įmonės, kurioms iškeltas tikslas tesiekti maksimalaus pelno. Tarp tokių įmonių - Giraitės ginkluotės gamykla, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, „Toksika“, LITEXPO ir kitos.

1B grupės įmonės yra pusiau komercinės įmonės, siekiančios ir pelno, ir viešųjų interesų tenkinimo (tokių, kaip, pavyzdžiui, nuostolingi traukinių maršrutai): „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, Lietuvos paštas ir t.t.

Valstybės įmonės prievolę pernai įvykdė - į valstybės biudžetą pervedė daugiau kaip pusę milijardo litų dividendų. Tačiau naujoji valdžia suvokė, kad krūvis yra per didelis ir 2013 metų valstybės biudžete dividendų numatė tik kiek daugiau nei 213 mln. litų.

Jokios logikos

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė tvirtina, kad yra nelogiška valstybės įmones versti atiduoti beveik visą savo pelną. Ji buvo viena iš daugiau nei 30-ies parlamentarų (daugiausiai - socialdemokratų), kurie praėjusią Seimo kadenciją būdami opozicijoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar valstybės įmonių pertvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau išaiškinimo vis dar nėra.

„Kai kurios įmonės net ėmė paskolas, kad valstybei galėtų mokėti dividendus, o komerciniai bankai įmonėms skolina brangiau negu valstybei. Tad valstybė dėl to ilgalaikėje perspektyvoje patiria net nuostolių ir jos skola netgi išauga. Be to, priverstinis dividendų nusavinimas nesudaro galimybių tolesnei įmonių plėtrai. Mes turime pavyzdžių, tokių kaip „Klaipėdos nafta“, kuriai pavesta statyti suskystintų dujų terminalą, o bankai dabar nenori skolinti, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ ir projektas „Rail Baltica“, tiek Klaipėdos uostas. Įmonės lieka be lėšų plėtrai“, - „Respublikai“ sakė B. Vėsaitė.

Mažina algas

Ministrės teigimu, Ūkio ministerijoje lankėsi delegacija iš Lietuvos urėdijų.

„Urėdai skundėsi, kad tie dividendai trukdo atnaujinti kelius, miško infrastruktūrą. Norėdami sumokėti dividendus, jie priversti mažinti algas darbuotojams. Aišku, norėtųsi žinoti, ar nėra kryžminio subsidijavimo valstybės valdomose įmonėse, kai vienos veiklos nuostoliai yra dengiami pelningesnės įmonės rezultatais. Tačiau tokią informaciją galima gauti ir be dividendų“, - tvirtino ūkio ministrė.

Pradės „susivalgymą“

Panašiai kalbėjo ir valstybės valdomų įmonių vadovai.

„Aišku, kad blogai, kai esame verčiami mokėti dividendus, nes reikia atiduoti 86 proc. metinio pelno. Tada labai sunku vykdyti investicinę politiką. O dar valstybė mums pavedė įgyvendinti tokius projektus kaip „Rail Baltica“, viešuosius logistikos terminalus, o papildomų pinigų net kofinansavimui neskiria. Tokius projektus galima įgyvendinti tik iš dviejų šaltinių - skolinantis arba iš pelno. O pelną reikia pervesti į valstybės biudžetą. Jei ir toliau mus taip spaus, atsidursime labai sunkioje situacijoje. Projektus stabdysime, nes reikia grąžinti skolas, skolintis kofinansavimui. Tai reikės daryti iš amortizacinių lėšų. O tai reiškia, kad pradėsime „susivalgymą“.

Gerai bent tai, kad skolinamės iš Europos investicijų banko, kuris kreditus suteikia mažesnėmis palūkanomis nei komerciniai bankai. Tačiau tai vis tiek nėra labdaros organizacija, palūkanas taiko. Valstybė turi mylėti savo įmones ir stengtis, kad jos būtų gyvybingos. Nematau jokios logikos, kai reikalaujama atiduoti pelną, o paskui tos pačios valstybės įmonės turi skolintis“, - dėstė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.

Planuoja lengvatas

„Lietuvos geležinkeliams“ vien šiemet investiciniams projektams įgyvendinti reikės apie 110 mln. litų, o pagal naująją tvarką iš pernai uždirbtų 130,2 mln. litų ji šiemet į valstybės biudžetą turėtų pervesti 116 mln. litų. Tiesa, Vyriausybė svarsto galimybę šiemet ją atleisti nuo pareigos mokėti dividendus. Nuolaidos planuojamos ir „Klaipėdos naftai“: kol ji baigs dujų terminalo projektą, įpareigoti ją dividendams skirti tik 1 proc. bendrovės paskirstytojo pelno.

„Urėdijos trūks pinigų net saviems darbams atlikti: kelių, miškų priežiūrai. Tada reikės mažinti kitas išlaidas, atlyginimus“, - apie įpareigojimo mokėti dividendus galimas pasekmes kalbėjo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.